Konkordija M.K. Sarbievijaus vestuvinėse panegirikose

LTStraipsnyje aptariama antikinio Konkordijos įvaizdžio semantikos modifikacija Sarbievijaus vestuvinėse panegirikose. Kurdamas Konkordijos įvaizdį, Sarbievijus jungia antikinę (filosofinę ir literatūrinę) bei krikščioniškąją tradicijas. Konkordija tapatinama su antikinių epitalamijų (Stacijus, Klaudianas) pronuba Venera, kurios funkcijos – sujungti jaunavedžius santuokos saitais. Be to, Sarbievijaus Konkordijai būdinga pasaulio harmoniją saugančios dangiškosios Veneros, kurios įvaizdis aptinkamas antikinėje filosofijoje (Empedoklis, Parmedindas, Beotijus), bruožai. Krikščioniškoje tradicijoje Venera gali simbolizuoti krikščionišką meilę ir/arba pasaulio harmoniją saugančią Dieviškąją Išmintį.

ENThe article discusses semantic modification of the ancient image of Concordia in Sarbievijus’ wedding eulogies. When creating the image of Concordia, Sarbievijus combined the ancient (philosophical and literary) and Christian traditions. Concordia is associated with the pronube Venus of ancient epithalamia (Stacius, Claudian) whose functions were to join the newly-weds by ties of matrimony. Moreover, Sarbievijus’ Concordia was characterised by features of the divine Venus protecting the world’s harmony whose image was found in the ancient philosophy (Empedocles, Parmenides, Beotius). In the Christian tradition Venus can symbolise Christian love and/or the Divine Wisdom protecting the world’s harmony.