Komparatyvistinis požiūris į profiliuotus antkapinius stulpus

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Komparatyvistinis požiūris į profiliuotus antkapinius stulpus
Alternative Title:
Comparative approach to the profiled grave pillars
In the Book:
Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos. 11, Kultūrų sąveikos. P. 256-265, 568-569.. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011
Summary / Abstract:

LTLiaudies sakraliniai paminklai Lietuvoje pasižymi tipų ir stilių įvairove: tai skirtingų konstrukcijų ir dekoro stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ant žemės ir medžiuose, įvairiai dekoruoti mediniai bei geležiniai kryžiai. Tačiau nėra žinoma, ar buvo Lietuvoje statomi profiliuoti mediniai stulpai. Kol kas vienintelis profiliuotas antkapinis stulpas yra Kazio Šimonio užfiksuotas 1923 m. Traupio (dab. Anykščių r.) kapinėse. Šimonio pieštukui priklauso ir kitas mįslingas paminklas, stovėjęs Daujočių kaime, Svėdasų valsčiuje (taip pat Anykščių r.), jis panašus į Vengrijos profiliuotus antkapinius stulpus. Kyla klausimai: ar Traupio stulpas tik vienintelis, atsitiktinis pavyzdys? Jei ne, ar yra analogijų kitose šalyse ir kokia profiliuotų antkapinių stulpų kilmė ir simbolinė prasmė? Tyrimo metu, palyginus Traupio ir Daujočių kapinių profiliuotus stulpus su apnykusiais mediniais stogastulpiais paaiškėjo, kad jie nepriskirtini šiems atvejams ir gali būti traktuojami kaip atskiras profiliuotų stulpų tipas. Kita vertus, aptarus kitų šalių analogijas ir rašytinius šaltinius, galima prielaida, kad viena iš Lietuvoje užfiksuotų profiliuotų stulpų kilmės ir simbolikos reikšmių gali būti susijusi su antropomorfiniais atvaizdais ir/arba konkretaus žmogaus/šeimos individualiais ženklais, ką rodo Ukrainos, Vengrijos, iš dalies Bulgarijos paminklai. Sunku patikėti, kad tokie paminklai buvo šventinami kunigų, tačiau jie galėjo būti pastatyti ant Bažnyčiai nenusipelniusių, t. y. eretikų, laisvamanių („pagonių“) ar „netinkamai“ mirusių (pvz., skenduolių, savižudžių), žmonių kapų.

ENThe paper unfolds the key reasons that encouraged many great artists of the 20th century to draw their attention to the art of non-European civilizations, to introduce the art of various cultures to the horizons of the Western world, and to create the imaginary museum of contemporary art. Exploring the ideas of famous French existential writer and art philosopher Andre Malraux, the article aims to discuss the crisis of the fundamental values which severely affected 20th century European culture and encouraged artists to look for authentic existence, the meaning of life and transcendent absolutes in other cultures of the world. The paper also focuses on Malraux's understanding of the nature and significance of art. It explores cultural dialogues and artistic metamorphoses that revealed the quest for deep spiritual values and metaphysical phenomena, introducing to Western art the art forms and creative concepts of other cultures. Eastern civilizations and non-European cultural heritage became central to the rethinking of art practice in Europe and created a new world outlook in the first part of the 20th century. After the collapse of the fundamental values in the West, there was the need to expand the spiritual landscape in the artistic world. As a result, the art became the human adventure, marking the emergence of the nomadic spirit ceaselessly looking for the absolute in the sources of different civilizations and cultures.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33084
Updated:
2018-12-17 13:06:47
Metrics:
Views: 20    Downloads: 2
Export: