LTXVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) literatūra vystėsi europinio Renesanso kontekste, nors vietinių autorių raštuose buvo jaučiama ir viduramžių estetikos, tautinių motyvų bei Baroko įtaka. Renesansas dažniausiai siejamas su socioliniais-politiniais ir religiniais-poleminiais raštais (F. Skarynos, M. Daukšos, L. Sapiegos, A. Ratundo, P. Skargos ir kt. tekstai). Tuo pat metu savąjį triumfo amžių išgyveno ir Lietuvos bei Baltarusijos poezija, kurios proveržį lėmė spaudos atsiradimas. Poetinės įžangos, prakalbos, epigramos puošė religinius, filosofinius tekstus. Baltarusių-lietuvių kronikos vienas įdomiausių ir originaliausių Renesanso LDK prozos žanrų. Jų funkcijas laikui bėgant perėmė nauji prozos žanrai – autorinės istorinės kronikos (A. Ratundas, M. Strijkovskis), epinės poemos (A. Rimša, J. Radvanas), memuarai baltarusių, lotynų, lenkų kalbomis, išpopuliarėję XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Susidomėjimas privačiu gyvenimu, jausmais, vyrų ir moterų santykiais XVI a. viduryje LDK lėmė romantinės literatūros vertimų radimąsi. Puikus epistoliarinio žanro pavyzdys – Barboros Radvilaitės laiškai tėvams, broliams ir mylimajam Žygimantui Augustui. Paminėtinas ir naujas dramos žanras, pasirodęs kartu su mokykliniais jėzuitų vaidinimais. XVI-XVII a. LDK literatūra buvo kuriama skirtingomis kalbomis (bažnytine slavų, lotynų, graikų, lenkų, baltarusių, lietuvių ir t.t.), skirtingo tikėjimo (ortodoksų, katalikų, protestantų, graikų-katalikų, judėjų, islamistų) bei tautybės (lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, vokiečių, prancūzų, žydų, totorių) atstovų.
ENThe 16th–17th c. literature of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) developed in the context of European Renaissance, although the influence of medieval aesthetics, ethnic motifs and Baroque was also felt in the writings of local authors. Renaissance is mostly related to social-political and religious-polemic writings (F. Skaryna, M. Daukša, L. Sapiega, A. Ratundas, P. Skarga, et al.). Lithuanian and Belarusian poetry, the breakthrough of which was caused by the appearance of printing, experienced its peak. Poetic forewords, prefaces and epigrams adorned religious and philosophical texts. Belarusian-Lithuanian chronicles are one of the most interesting and original prose genres of the Renaissance GDL. Their functions were gradually taken over by new prose genres – authorial historical chronicles (A. Ratundas, M. Strijkovskis), epic poems (A. Rimša, J. Radvanas), memoirs in Belarusian, Latin, Polish, which became popular at the end of the 16th c. – at the beginning of the 17th c. Interest in private life, feelings, men’s and women’s relations in the mid-16th c. GDL determined the appearance of Romantic literature translations. A good example of the epistolary genre is the letters of Barbora Radvilaitė to her parents, brothers and her lover Žygimantas Augustas. A new drama genre should also be mentioned, which appeared together with Jesuit school performances. The 16th–17th c. GDL literature was created in different languages (ecclesiastical Slavonic, Latin, Greek, Polish, Belarusian, Lithuanian, etc.), by representatives of different confessions (Orthodox, Catholics, Protestants, Greek-Catholics, Judean, Islamists) and nationalities (Lithuanians, Belarusians, Ukrainians, Poles, Germans, French, Jews, Tartars).