Quellen zur Alltagsgeschichte in Preußisch-Litauen. Teil 3
LTAptariami daugelis kasdienio gyvenimo Prūsijoje nacių valdymo metais aspektų. Faktas, kad prie Hitlerio tuomet šliejosi net daugelis aristokratų, kuriems asmeniškai Hitleris nekėlė pasitikėjimo, ir kuriais pats Hitleris nepasitikėjo, nors tradicinio ir fašistinio elito suliejimui neprieštaravo. Evangelikų liuteronų bažnyčia Prūsijoje iš pradžių bandė kliautis gauleiteriu Erichu Kochu, ir tai skiria ją nuo Varmijos vyskupijos katalikų, kurie susivienijo apie vyskupą Kalerį ir nuo pat pradžios kritiškai vertino NSDAP ideologiją ir režimą. Pirmosios naujojo režimo aukos Rytų Prūsijoje buvo aktyvesni darbininkai, komunistai, profsąjungų veikėjai, socialdemokratai ir Centro partijos nariai. Masinių akcijų prieš žydus iš pradžių nebuvo, nors teroras nuo pat pradžios buvo nacių režimo esminis bruožas. 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos okupacija reiškė, kad lietuvių kalbai viešojoje erdvėje galas, kad likviduota lietuviška spauda. Jau kitą aneksijos dieną prasidėjo represijos: kratos, tardymas, suėmimai, turto konfiskavimas. Bet ir 1923-1939 m. lietuviškai kalbėjusių gyventojų nepavyko integruoti į Didžiosios Lietuvos kultūrą. Jiems būdingas vokiškai galvojančių žmonių mentalitetas. Tie, kas kalbėjo lietuviškai, nuo vokiškai kalbančių skyrėsi tik siekiu išlaikyti savo kalbą, skaityti ja religinius tekstus ir giedoti religines giesmes. Jaunesnioji karta nuo lietuviškų šaknų nutolosi dar daugiau. Tad ir po 1933 m., kai labai paaštrėjo lietuvių ir vokiečių (Lietuvos ir Vokietijos) konfliktas, jie gal ir nestojo nacių pusėn, bet jautėsi Vokietijos piliečiai.
ENThe paper discusses many aspects of daily life of Prussia during the Nazi period. It is the fact that even many aristocrats who did not personally trust Hitler abutted on him at that time, and they were not trusted by Hitler, although he did not object the merger of traditional and fascist elite. The Evangelical Lutheran Church in Prussia tried to firstly count on Gauleiter Erich Koch and this differentiated it from the Catholics of Varmia Diocese who supported Bishop Kahler and at the very start critically viewed the NSDAP ideology and regime. The first victims of the new regime in Eastern Prussia were more active workers, communists, members of trade unions, social democrats and members of the Centre party. At the beginning, there were no massive actions against the Jews, although terror was initially the key feature of the Nazi regime. The annexation of Klaipėda on 22 March 1939 meant an end to the usage of the Lithuanian language in public domain and liquidation of the Lithuanian press. Repressions started on the next day of annexations: searches, interrogation, arrests, confiscation of property. However, the integration of residents speaking Lithuanian in 1923–1939 in the culture of Lithuania proper was unsuccessful. They have the German mentality. Those who spoke Lithuanian differed from those who spoke German only in their aspiration to preserve their language, read religious texts and sing religious songs in it. The young generation was more distant from the Lithuanian roots. Thus, although after 1933, when the conflict between Lithuanians and Germans (Lithuania and Germany) sharpened, they did not take the Nazi side, they felt to be German citizens.
