Towards a better understanding of slang
LTStraipsnyje, remiantis anglų lingvistinėmis teorijomis, aptariamas žargono vartojimas. Siekiama nustatyti žargono kilmę, susiformavimą, aptarti paauglių žargono ypatumus. Žargonas vertintinas ne tik kaip grynai kalbinis, bet ir kaip psicho-socialinis fenomenas, kuris geriau suvokiamas psichologiniame, modernios visuomenės ir kultūros kontekste. Žargonas yra nenorminė leksika, identifikuojanti tam tikrą socialinę grupę, turinti galią sustiprinti jį vartojančios socialinės grupės bendrumo jausmą; atskleidžianti bendraujančiųjų socialinius santykius. Žargono darybos ypatumų analizė rodo, kad žargoninė leksika dažniausiai sudaroma tais pačiais būdais, kaip ir norminė leksika: kaip dūriniai ir žodžių junginiai (subindešris, skustagalviai, atšoko fantazija, tepti slides ir pan.), su priešdėliais ar priesagomis (muzonas, ‘muzika’), per galūnių ar kitų žodžio dalių redukciją (kontras, ‘kontrolinis’). Dar vienas žargono radimosi būdas – žodžio prasmės pasikeitimas, kuomet įprastą reikšmę pakeičia nauja (kašė, ‘krepšinis’; būda, ‘mokykla’). Apibendrinama, kad tiek lietuviškasis, tiek angliškasis žargonas formuojasi įprastiniais leksikos darybos būdais. Semantiniu požiūriu žargonas naujai pavadina kalboje jau egzistuojančius dalykus. Paauglių žargonas sietinas su asmenine patirtimi, psichologiniais ir kultūriniais veiksniais, kurie formuoja paauglių motyvaciją šį žargoną vartoti kalboje.
ENThe aim of the following article is to describe the characteristics of and reasons for the use of slang as expressed in the linguistic literature. The following issues will be touched upon: what slang is, how slang words arise, how they are formed, and slang in the teenage vernacular.
