Drei königstreue Litauer beim 25. Regierungsjubiläum Wilhelms II
LTPrūsijos karaliaus ir imperatoriaus Vilhelmo II valdymo 25 jubiliejui buvo pradėta ruoštis 1912 metų rudenį. Krenta į akis, kad aktyviausiai jubiliejaus minėjimo iškilmėmis domėjosi Prūsijos gyventojai. Nuo šventės demonstratyviai atsiribojo lenkų mažuma, kiti imperijos regionai ja tesidomėjo menkai. Šiame kontekste keistai atrodo Mažosios Lietuvos atstovų iniciatyva asmeniškai pasveikinti kaizerį ir tuo tikslu sudarytas ypatingasis komitetas. Komitetą sudarė Bokelių dvarininko sūnus, teisininkas daktaras Vilhelmas Steputaitis (1868–1941), kunigas daktaras Vilhelmas Gaigalaitis (1870–1945) ir gimnazijos mokytojas Aleksandras Teodoras Kuršaitis (1857–1944). Stepukaitis tapo šio komiteto pirmininku ir keliavo pas savo viršininką vidaus reikalų ministrą Johanną von Dallwitzą su prašymu tarpininkauti, kad trijų asmenų delegacija galėtų perduoti imperatoriui iškilmingus sveikinimus nuo Mažosios Lietuvos. 1913 metų birželio 16 dieną 10 valandą prasidėjusiose iškilmėse vyriausiasis lietuvininkų delegacijos narys Kuršaitis perdavė Padėkos ir ištikimybės kreipimąsi su eiliuotu priedu, kurio autorius, veikiausiai, buvo Stepukaitis. Kreipimesi, be kita ko, buvo pabrėžiama, kad lietuviai yra ištikimi Prūsijos karaliaus pavaldiniai, deklaruojama tautiečių nepalaužiama ištikimybė, bekraštis atsidavimas karaliui, taip pat pasirengimas stoti už jį į kovą. Straipsnio pabaigoje skelbiamas Prūsijos vidaus reikalų ministro Johanno von Dallwitzo tarpininkavimo laiškas, adresuotas Wilhelmui II ir lietuvių delegacijos Padėkos ir ištikimybės kreipimasis su eiliuotu priedu.
ENPreparations for the celebration of the 25th anniversary of the rule by Prussian King and Emperor Wilhelm II started in the autumn of 1912. It is notable that Prussia’s residents were most actively interested in the celebration of the anniversary. The Polish minority ostentatiously disassociated from the celebration, and other regions of the Empire showed little interest. In this context the initiative of the representatives of Lithuania Minor to personally congratulate the Kaiser and an ad hoc committee formed for this purpose seem strange. The committee was comprised of: lawyer Dr. Vilhelmas Steputaitis (1868–1941), son of Bokeliai landlord, priest Dr. Vilhelmas Gaigalaitis (1870–1945) and high school teacher Aleksandras Teodoras Kuršaitis (1857–1944). Steputaitis became the chairman of this committee and went to his superior, Minister of the Interior Johann von Dallwitz, with a request to intermediate in the matter that a delegation of three persons could pass solemn congratulations to the Emperor from Lithuania Minor. Kuršaitis, the eldest members of the Prussian Lithuanian delegation, communicated the Address of Honourable Mention and Loyalty with a poetical addendum, which was most probably created by Steputaitis, in the solemn ceremony that started at 10 a.m. on 16 June 1913. The address, inter alia, emphasised that Lithuanians were loyal subordinates of the Prussian King, declared unswerving loyalty, boundless devotion to the King and readiness to fight for him. The paper ends with the letter of intermediation of the Prussian Minister of the Interior, Johann von Dallwitz, addressed to Wilhelm II and the Address of Honourable Mention and Loyalty with a poetical addendum of the Lithuanian delegation.
