Janina Bukantienė. Mokinių ir mokytojų komunikavimas lietuvių bendrine tartimi

LTRecenzijoje aptariama Janinos Bukantienės monografija „Mokinių ir mokytojų komunikavimas lietuvių bendrine tartimi“. Monografijos atsiradimo motyvas – autorės nerimas dėl prastėjančios lietuvių kalbos, bendrinės tarties būklės ir atsainaus visuomenės požiūrio į tartį, kaip reikšmingą kokybiškos kalbinės komunikacijos veiksnį. Recenzijoje aptariamas monografijos aktualumas, tikslas, pateikiamos kūrinio kiekvieno skyriaus įžvalgos. Nagrinėjamos problemos teorinis pagrindimas paremtas autorės pasirinktomis nuostatomis: humanistine psichologija, konstruktyvistiniu požiūriu, pragmatizmo filosofija, socialinio išmokimo teorija, istorine-kultūrine koncepcija, mokymosi atrandant teorija. Pateikta trijų empirinio tyrimo etapų kalbinės komunikacijos tyrimų metodologija pasižymi logiškumu, dalykiškumu, sistemingumu, moksliškumu, nuoseklumu ir pagrįstumu. Metodologija sieja visus tris tyrimo etapus: vieno etapo žingsniai ir tyrimo duomenys lemia kito etapo žingsnius, procedūras, metodus, jų kombinacijas. Recenzijoje aptariamas monografijos naujumas bei reikšmingumas. Naujumas vertintinas keliais atžvilgiais: atlikta lyginamoji teorinė lietuvių bendrinės tarties, kaip kalbinės komunikacijos dalies, gebėjimų ugdymo analizė; metodologiškai pagrįstas bendrinės tarties diagnostikos instrumentas; atlikto tyrimo išvadomis papildyta lietuvių kalbos didaktika apie bendrinės kalbos ir tarties mokymą ir mokymąsi ne tik pradinio, bet ir suaugusiųjų ugdymosi procese.

ENThe review discusses the monograph “Mokinių ir mokytojų komunikavimas lietuvių bendrine tartimi” [Communication of Pupils and Teachers in Standard Lithuanian Pronunciation] by Janina Bukantienė. The monograph expresses the author’s concern over the degradation of the Lithuanian language, the condition of standard pronunciation and a nonchalant attitude of society towards pronunciation as a significant factor of qualitative verbal communication. The review discusses the relevance and aim of the monograph and presents insights into every chapter of the study. The theoretical background of the problem is based on the author’s selected approaches: humanistic psychology, constructivist approach, pragmatism philosophy, social learning theory, historical-cultural conception, and discovery learning theory. The presented verbal communication research methodology of three empirical research stages is logical, matter-of-fact, systematic, scientific, coherent and valid. The methodology connects all three research stages: the steps and data of one stage determine the steps, procedures, methods and their combinations of the subsequent stage. The review discusses the novelty and significance of the monograph. Novelty is evaluated from several aspects: a comparative theoretical analysis of developing the competencies of standard Lithuanian pronunciation as part of verbal communication was conducted; a diagnostic instrument for standard pronunciation was substantiated methodologically; the conclusions of the research supplemented Lithuanian language didactics on the teaching and learning of the standard language and pronunciation not only in the elementary, but also adult learning process.