Об археографических исследованиях в области татаристики

LTStraipsnis analizuoja Lietuvos totorių rankraštinio palikimo naujausius archeografinius tyrimus. Autorė pateikia atsakymus į klausimus, kaip vyko ir ar tikslingas buvo Lietuvos totorių rankraščių fiksavimas, rinkimas ir aprašymas, kokie buvo šios veiklos etapai. Nuo pirmojo Lietuvos totorių rašytinių paminklų paskelbimo (Fleischer 1838, Muchlinskij 1858) iki pirmosios monografijos pasirodymo (Antonovič 1968) praėjo 130 metų. Rankraščių katalogizavimas vyko ilgą laiką skirtingose šalyse – Baltarusijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Būtent šiose šalyse liko gyventi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių bendruomenės. Rankraščių katalogai skelbti 1935, 1961, 1968, 1997, 2000 ir 2003 metais. Pilnų tekstų publikacijos buvo epizodinės. Pažymėtina, kad daugelį rankraštinių paminklų, archeografijos tyrimo objektų, nors būtina rinkti ir tiksliai moksliškai aprašyti, tačiau nėra tikslinga publikuoti. Tokiais laikytini standartizuoti kanoniniai tekstai. Rankraščių katalogizavimo ir aprašymo aktualumas šiandien yra sąlygotas pasikeitusios situacijos tiek pačioje totorių bendruomenėje, tiek už jos ribų. Šiandien rankraštinės knygos totorių šeimose aptinkamos labai retai. Taip yra dėl socialinių ekonominių pokyčių, kartų kaitos, o paskutiniais metais ir dėl nekontroliuojamo ir neribojamo užsienio mokslininkų ar tiesiog senienų mėgėjų priėjimo prie Lietuvos totorių palikimo. Tikslingi archeografiniai tyrimai gali padėti išsaugoti Lietuvos totorių kultūrinį palikimą ir sudaryti galimybes visapusiškai jį analizuoti.Reikšminiai žodžiai: Archeografija; Dokumentinis paeldas; Lietuvos totoriai; Lietuvos totorių kultūros paveldas; Lietuvos totorių raštija; Rankraščiai; Totoristika; Archeography; Lithuanian Tatar; Lithuanian Tatar cultural heritage; Lithuanian Tatar writing; Manuscripts; Tartar science sphere; Writen heritage.

ENThis article analyses the latest archaeographical research in the field of Lithuanian Tatar written manuscript heritage. The author gives her answer to the question: was the work of fixing, collecting and description of Lithuanian Tatar manuscripts purposeful. The main emphasis is put on the work stage and its specific character. Archaeography has not always fulfilled tasks equally throughout different historical periods starting with Lithuanian Tatar written language presentation to wide academic society (Fleischer 1838, Muchlinskij 1858) and up to nowadays. While catalogization of manuscripts existed (1935, 1961, 1968, 1997, 2000 and 2003), it was not purposeful since "field archaeography" had been omitted. The publication of complete texts was ascribed to episodical (2000, 2001). Urgency of catalogization and description of manuscripts was based on changes of the situation inside society and also outside it. Nowadays manuscripts in Tatar families are rarity. Because the social and political situation has changed, the approach to this treasury is weakly controlled. Purposeful archaeographical research could assist in saving Lithuanian Tatar cultural heritage and also to analyse it from many perspectives. [text from author]

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History