Tarp Bastilijos ir Lenino paminklo. "Įpaminklintos" atminties kritikos etiudai

LTStraipsnyje analizuojami Pradžios mitai, kurie funkcionuoja kaip nacionalinės tapatybės garantas. Argumentuojama, kad pradžios mitai konstruojami ir paverčiami paminklais monumentaliosios istorijos priemonėmis. Vieną pamatinių Prancūzijos monumentaliosios istorijos mitų – Bastilijos užėmimą – interpretuoja ir Gilles’is Deleuze’as. Užuot nagrinėjęs šį simbolį monumentaliosios istorijos žodynu, Deleuze’as jį traktuoja kaip į ateitį projektuojamų įvykių seriją. Straipsnyje argumentuojama, jog tokia šio bazinio simbolio traktuotė yra analogiška amputavimui – dominuojančio galios elemento pašalinimui. Delioziškoji amputacijos procedūra išskleidžiama atminties lauke, pasitelkiant struktūruotos ilgalaikės atminties ir nomadiškos trumpalaikės atminties terminus. Ilgalaikės ir trumpalaikės atminties darbas išskleidžiamas per du susijusius, bet kontrastinius pavyzdžius – Sergejaus Eisensteino „Spalio“ pirmuosius kadrus, kur nuverčiamas Aleksandro III paminklas, ir Deimanto Narkevičiaus „Kartą XX-ame amžiuje“, kuris sukonstruotas iš simbolinio naujosios Lietuvos įvykio – Lenino paminklo nuėmimo – archyvinės medžiagos. Daroma išvada, jog Narkevičiaus „Kartą XX-ame amžiuje“ ir pati Lukiškių aikštės tuštuma, atsiradusi iš ten pašalinus Lenino paminklą, analogiškai Bastilijai, funkcionuoja ne kaip momentiniai įvykiai, bet kaip įvykių serijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Amputacija; Ilgalaikė atmintis; Lenino paminklas; Padalinta erdvė; Pradžios mitas; Tolydi erdvė; Trumpalaikė atmintis; Amputation; Long-term memory; Short-term memory; Smooth space; Striated space; The myth of beginnng; The statue of Lenin.

ENThe article deals with the myths of the Beginning which function as the foundation of national identity. It is argued that the myths of the Beginning are constructed as monuments by means of monumental history. Gilles Deleuze evokes one of the most fundamental myths of France, the fall of Bastille. Instead of interpreting the fall of Bastille in terms of the vocabulary of monumental history, Deleuze treats it as a series of events projected towards the future. It is argued that such interpretation of the basic symbol is analogous to amputation, which is conceived as an elimination of the dominant element of power. Deleuzian procedure of amputation is interpreted through the prism of the concepts of structured long-term memory and nomadic short-term memory. Two visual examples, that of Sergei Eiscnstein's October and Deimantas Narkevičius' Once in the 20th century, represent the interplay between long-term memory and short-term memory. It is concluded that Once in tbe20th century, based on the archive material of the removal of Lenin's statue and the urban void opened by such removal, functions not as a certain momentary event, but as event series. [From the publication]

• Kino archyvas, atmintis ir ideologinis reversas / Kęstutis Šapoka. Athena. 2014, Nr. 9, p. 82-103.
• Nietzsche ir Wittgensteinas: kinematografinės paraštės / Jūratė Baranova. Religija ir kultūra. 2012, t. 11, p. 58-78.
• Стык и зазор: домашняя фотография и политика голоса в современном литовском документальном кино о советском / Наталия Арлаускайте. Новое литературное обозрение. 2020, № 161, p. 330-354.