Democratic participation at the local level in post-communist states: Estonia, Latvia, Lithuania
LTPiliečiai savivaldos politikoje gali dalyvauti dviem būdais – per rinkimus ateidami prie balsadėžių ir tiesiogiai įsitraukdami į vietos reikalų tvarkymą. Savivaldos lygmenyje gyvybiškai svarbu užtikrinti atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos elementų darną. Vietos valdžia turėtų imtis priemonių padidinti savivaldos rinkimuose dalyvaujančių piliečių skaičių, vietos bendruomenėje skatindama palankų žmonių požiūrį į politinį elitą, plėtodama dialogą tarp piliečių ir jų atstovų. Šiuolaikinė demokratijos teorija taip pat akcentuoja būtinybę įsiklausyti ir atsižvelgti į visuomenės lūkesčius. Galima daryti prielaidą, kad didesnio piliečių susidomėjimo politika skatinimo praktika ilguoju laikotarpiu turėtų duoti teigiamų rezultatų. Savivaldos reforma nebus tinkamai įgyvendinta be išsamios susidariusios situacijos analizės ir konsultacijų su piliečiais. Šiame knygos skyriuje analizuojamos piliečių dalyvavimo savivaldos procesuose tendencijos trijose pokomunistinėse valstybėse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Nors Baltijos valstybės sukūrė vietos ir regioninio valdymo struktūras, tačiau jas būtina tobulinti. Baltijos valstybių įstatyminėse bazėse stinga vietos referendumų reglamentavimui, tačiau didžiausia problema yra pilietinės visuomenės silpnumas ir piliečių pasyvumas, nulemti ydingos politinės socializacijos komunistinio režimo laikais. Tokiame mažame regione taip pat stebina savivaldos vienetų įvairovė bei didelis jų skaičius. Naujų iššūkių, bet taip pat ir vilčių dėl savivaldos reformos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje teikia šių valstybių narystė Europos Sąjungoje.
ENThere two ways for citizens to participate in self-governance: through elections or by directly engaging in local governance. At the level of self-governance, it is vitally important to ensure the harmony between the represented and representing elements of democracy. Local government should take measures to increase the number of citizens participating in municipal elections by encouraging a more favourable attitude of people of local communities towards political elite, and by developing the dialogue between citizens and their representatives. The modern theory of democracy also emphasises the necessity to hear public expectations and bear them in mind. It can be presumed that the practice of encouraging higher citizens’ interest in politics should eventually bring positive results. The reform of self-governance will not be properly implemented without a thorough analysis of the current situation and consultations with citizens. This section of the book analyses the tendencies in citizens’ participation in self-governance processes in three post-Communist states – Estonia, Latvia and Lithuania. Although the Baltic States have created local and regional governance structure, the latter requires further improvement. The legislation of the Baltic States lacks regulation of local referendums, however, the major problem is that their civil society is weak and passive, what is the consequent of the faulty political socialisation in times of the communist regime. The variety and the number of municipal units in such a small region is also astonishing. The membership of Estonia, Latvia and Lithuania in the European Union provides new challenges as well as new hopes for these states.
