Soliarinė autotrofija uchronijų diskurse: nuo Platono iki Platonovo
LTŽmonijos ateities projekcijos straipsnyje suponuoja giluminę lyginamąją analizę jų fundamentalumo archetipinės autentikos atžvilgiu ir implikuoja dėmesio sutelkimą į pagrindinių žmonijos būčiai aspektų, dėmenų ir dimensijų sąryšį, tarpusavio difuziją bei tradicinių tematinių diskursų reinterpretaciją. Pagrindiniu straipsnio tikslu laikytinas keliamų problemų tarpusavio papildomumo bei eksponuojamų idėjų, vertybių ir nuostatų prasminės „perkrovos“ siekiant temos dalių (reikšmių ir konceptų) „vienovės įvairovėje“ organiškos išraiškos. Žmonijos priešistorėje gamtinių ir socialinių jėgų vienovės jusliškai suvokiamas simbolis yra Saulė, tampanti tiek mitologinių, tiek religinių vaizdinių materialiu substitutu. Platono filosofijoje Saulės simbolis tampa ontologiniu idealių esmių – eidosų Tiesos, t. y. autentiško ir tikrojo idealaus pasaulio akivaizdybės išraiška. Platonovo metautopijoje „Čevenguras“ atskleidžiamas Saulės kaip tarpininko tarp gamtinių ir socialinių stichijų paskirtis bei žmogiškosios laisvės nuo eksploatacijos ir gamtinės priklausomybės garanto vaidmuo. Lemiama Saulės energijos įtaka Žemės gyvybei apskritai ir žmonijos perspektyvoms numano Platono gnoseologinių („saulės pažinimo“) ir Platonovo ontologinių („Saulės proletarizacijos“) replikų eksplikaciją fundamentinėje autotrofijos sampratoje. Vernadskio ir kitų kosmistų konceptualiose įžvalgose nužymimas racionalus Žemės gamtos evoliucijos dėsniais grindžiamas Noosferinės žmonijos projektas, kurio pagrindu laikoma visuminė autotrofija kaip natūralių (Saulės, Vandens) ir socialinių energijų kompementari vienovė.
ENThe article discusses the question on interconnections among natural and social elements in the historical evolution of mankind. The main features of mythological images of supranatural and human beings are described, as well as the place of the Sun in their interaction. The central problem of this essay is the difference between Plato's ideas about the Sun as the background of the Truth and a communist Utopian (in case of A. Platonov's "Cevengur") image of the Sun as a world's proletarian. In conclusion the author propounds an autotrophy concept as a base of the formation of Noosphere as a human mankind wholesness perspective.
