Extremismus in Litauen
LTStraipsnyje aptariamas ekstremizmo apraiškos Lietuvoje. Teigiama, kad niekas geriau necharakterizuoja posovietinės Lietuvos istorijos kaip kategoriškas Sovietų Sąjungos režimo atmetimas. Su tuo susiję ir nedemokratiniai įstatymų elementai, ir ekstremizmo pasireiškimo pobūdis. Pažymima, kad Lietuvos Konstitucijoje esama ginčytinų demokratijos požiūriu elementų, atsiradusių kaip reakcija į buvusį totalitarinį režimą. Nagrinėdamas Lietuvos Konstituciją, autorius pažymi, kad , pvz. , jos 8 straipsnis aiškiai atspindi skaudų Lietuvos politinį 20 amžiaus patyrimą. Ta pati skaudi istorinė patirtis atsispindi Konstitucijos 25, 29 ir kituose straipsniuose, bei nacionaliniuose teisės aktuose, kurie tarsi siekia apsaugoti šalį nuo sovietinės grėsmės. Nagrinėdamas Lietuvos Politinių partijų įstatymą, autorius pažymi, jog lietuvių partinė teisė nuo vokiškosios skiriasi tuo, kad vidinė atskiros partijos tvarka pagal įstatymą neturi atitikti demokratijos principų. Pažymima, kad Lietuvos Baudžiamasis Kodeksas numato griežtas bausmes už ekstremistinį pagrindą turinčius nusikaltimus, tačiau praktikoje tokios bausmės taikomos labai vangiai. Autorius vardina ekstremistinius nebaudžiamus pasisakymus prieš žydus, tautines ir seksualines mažumas, pažymi buvusių komunistų partijos narių veiklos ribojimą. Prie ekstremizmo apraiškų priskiriamas 1926 metų politinio perversmo idealizavimas, aklumas dešiniojo ekstremizmo pasireiškimams ir itin neadekvati isteriška reakcija į kairiojo ekstremizmo požymius. Autorius daro išvadą, kad antitotalitarizmas Lietuvoje de facto yra antikomunizmas.
ENThe article is about the features of extremism in Lithuania. It is stated that the best characteristic of post-Soviet Lithuanian history is the categoric rejection of the Soviet regime. It is related with both: undemocratic elements of laws and the features of extremism. It is noted that the Lithuanian Constitution contains some debatable democratic elements that were influenced by the reaction towards the former totalitarian regime. When making analysis of the Lithuanian Constitution, the author states that its Article 8 is a clear reflection of a painful Lithuanian political experience in the 20th c. Also, a painful historical experience is reflected in Articles 25, 29 and others of the Constitution and in national acts of law that are intended as if to protect the country against Soviets. When making analysis of the Lithuanian law on political parties, the author states that the law on Lithuanian parties is different from the German one in one feature: the separate inner management of the party does not have to comply with the democratic principles. It is noted that the Lithuanian Criminal Code provides severe punishments for extremist crimes, however, such crimes are almost not punished in real life. The author enumerates unpunished speeches against Jews, national and sexual minorities and indicates the restrictions for the activities of the former members of the Communist Party. The idealisation of the 1926 political revolution, the disregard for the right extremism manifestation and extremely inadequate hysterical reaction towards the left extremism are also attributed to extremism. The author makes a conclusion that in Lithuania the de facto anti-totalitarianism is anti-communism.
