Systemwechsel und Unabhängigkeit: Polen und Litauen 1988-1991
LTStraipsnyje aptariamos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio problemos Lietuvoje ir Lenkijoje. Pažymima, kad visos šalys, pereidamos nuo totalitarizmo į demokratiją, neišvengia autoritarizmo fazės, kai žlungant totalitarizmo idelogijai ir atsirandant pliuralizmui, politinei sistemai trūksta demokratinės legitimacijos. Teigiama, kad politinis ir visuomeninis pliuralizmas Lietuvoje vystėsi ne keičiantis valdžiai, bet esant didelei visuomenės mobilizacijai, kurios iniciatoriais laikytina Lietuvos Laisvės Lyga ir Sąjūdis. Aptardama valdžios legitimacijos problemas, autorė pažymi, kad tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje tai vyko laisvų demokratinių rinkimų būdu, tačiau tuometiniai rinkimai buvo gana plebiscitiški. Straipsnyje pažymima, kad kadangi nacionalinis susitarimas dėl nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vyko prieš pirmuosius pagrindinius valdžios rinkimus, todėl svarbiausios temos apie būtinas valstybės, ekonomikos ir visuomenės reformas, skirtingai nei tai buvo Lenkijoje, iš pradžių buvo išstumtos iš viešojo diskurso: nepriklausomos Lietuvos idėja pakankamai mobiliazavo tautą. Tai, autorės manymu, įrodo ir pagrindinių to laikotarpio Lietuvos politikos veikėjų, įskaitant ir vietinius komunistus, kaip kad Algirdą Brazauską, populiarumas. Autorė konstatuoja, kad didelė reformų politinė kaina išryškėjo tik po pirmųjų demokratinių rinkimų – tai pirmiausia parodė milžininškas Sąjūdžio kaip idėjinio tautos mobilizatoriaus buvusio populiarumo mažėjimas ir jo išnykimas iš politinės arenos.
ENThe article is about the problems in Lithuania and Poland during the period of the restoration of independence. It is noted that the states that transfer from totalitarianism to democracy cannot avoid authoritarianism, because during the collapse of totalitarian ideology and the appearance of pluralism, the political system lacks democratic legitimacy. It is stated that the politic and social pluralism in Lithuania had developed during the change of government but in presence of a better mobilization of the society which initiators are considered to be the Lithuanian Liberty League and the Lithuanian Freedom Movement. When discussing the state's legitimacy problem, the author indicates that in both states: Poland and Lithuania it was performed with the help of democratic election, however, the election was quite plebiscitic. It is noted in the article that the national agreement on the restoration of Lithuanian independence was done before the first main election of government, therefore, as distinct from Poland, the most important topics about the necessary state, economic and social reforms were left out of the discourse at first: the idea of independent Lithuania was enough for national mobilisation. According to the author, it shows the high popularity of the contemporary Lithuanian politicians including the local communists, for instance, Algirdas Brazauskas. The author states that the high price of political reforms came out only after the first democratic election; the initial evidence is the huge popularity decline of the League, as a mobilizer of the nation, and its total disappearance from the political arena.
