Instytucja prezydenta w systemie politycznym Litwy
LTApie būtinybę atkurti Prezidento instituciją Lietuvos Aukščiausioje Taryboje pradėta kalbėti 1992 m. pradžioje. Šis klausimas gana aiškiai suskaldė Aukščiausiąją Tarybą į dvi konkuruojančias stovyklas: stiprios Prezidento institucijos šalininkus ir parlamentinės-vyriausybinės sistemos apologetus. Pirmieji planavo transformuoti Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas į laikinas Prezidento pareigas. Kairieji tuo metu bijojo sustiprinti Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio galias, kuris buvo siejamas su autoritariniu valdymo būdu. Po nepavykusio mėginimo suteikti Prezidento įgaliojimus Seimo pirmininkui, Aukščiausioji Taryba nusprendė surengti referendumą dėl Prezidento institucijos atkūrimo. Iš pradžių, siekiant užsitikrinti balso teisę turinčių piliečių dalyvavimą, referendumą planuota surengti kartu su kitu referendumu dėl buvusios SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Tačiau vėliau balsų dauguma šiuos du referendumus nuspręsta rengti atskirai. Straipsnyje aptariama Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos svarba Lietuvos politinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume, teigiama, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Straipsnyje aptariamos Prezidento rinkimų procedūros, jo kompetencijos ir galios ribos, taip pat bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis galimybės.
ENThe paper discusses the importance of the President of the Republic of Lithuania in Lithuania's political system. The Constitution of the Republic of Lithuania, which was adopted by the citizens of Lithuanian Republic by a referendum from 25 October 1992 states that the President of the Republic of Lithuania is the Head of the State. The paper presents the elections procedure of the President of the Republic of Lithuania, the limits of his competence and power, as well as possibilities of collaboration with the other state institutions.
