Intarpiniai resp. sta-kamieniai veiksmažodžiai bendrinėje lietuvių ir latvių kalboje

LTAptariami intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių ypatumai dabartinėje lietuvių ir latvių kalboje. Sinchroninė analizė atskleidžia tiriamųjų veiksmažodžių raidos tendencijas – formų alternacijų pobūdį ir kryptį, šaknies struktūros pokyčius, panašumus ir skirtumus abiejose kalbose. Į akis krinta skirtingas intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių kiekis lietuvių ir latvių dabartinėje kalboje. Tai susiję su naujais darybiniais procesais lietuvių kalboje (denominatyvai, deduratyvai ir pan.). Abiejose kalbose iš alternuojančių esamojo laiko formų paprastai įsigali viena. Tačiau lietuvių bendrinėje kalboje variacijų daugiau, ypač CVR tipo paradigmose (džiū̃va//džiū̃na//džiū́sta). Be to, latvių bendrinėje kalboje fiksuojama didesnė sta kamieno ekspansija. CVR tipo šaknų refleksai skirtingi abiejose kalbose: latvių CVR tipo veiksmažodžiai turi intarpines/sta-kamienes arba tik sta-kamienes formas (līst, zūst arba nirstu, dzimstu), lietuvių prezento formos margesnės, daugiau alternacijų: intarpinės arba intarpinės/sta-kamienės, sta¬-, na-kamienės (bỹra, šą̃la arba džiūva//džiū́sta, žū̃va//žū̃na). Intarpo pėdsakų CVS tipo veiksmažodžiuose latvių kalboje beveik nėra, lietuvių kalboje nemaža šio tipo leksemų su dviguba morfologine charakteristika (dū̃sta, mą̃žta). Ryškūs ir šaknies struktūros skirtumai: latvių bk. įsigalėjo trumposios šaknies sta kamieno paradigmos (klustu), fiksuojama daugiau intarpinių veiksmažodžių su kokybinė balsių kaita paradigmose (tieku – tiku), plg. lie. bk. tokią kaitą turi tik 3 veiksmažodžiai (breñda – brìdo, skreñda – skrìdo, kriñta//kreñta – krìto). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intarpiniai veiksmažodžiai; Sta-kamieniai veiksmažodžiai; Denominatyvai; Deduratyvai; Ilgoji šaknis; Trumpoji šaknis; Sonantas; Priebalsiai; Verb; Denominative; Sonant; Consonant.

ENThe peculiarities of infixed and sta-root verbs in the contemporary Lithuanian and Latvian languages are analysed. Synchronic analysis reveals the development tendencies of analysed verbs – nature and direction of alteration of forms, changes in the root structure, as well as similarities and differences in both languages. A different number of infixed and sta-root verbs in the contemporary Lithuanian and Latvian languages is clearly noticeable. It is related to new derivation processes in Lithuanian. In both languages usually only one form out of numerous alternated present tense forms comes into use. However, there are more variations in standard Lithuanian, especially in paradigms of CVR-[18]type (džiū̃va//džiū̃na//džiū́sta). Furthermore, a greater expansion of sta-roots is detected in standard Latvian. CVR-type root reflexes are different in both languages: Latvian verbs of a CVR-type have infixed/sta-root forms (līst, zūst arba nirstu, dzimstu), whereas Lithuanian present forms are more varied, there are more alterations: infixed or infixed/sta-root, sta¬-, na-root (bỹra, šą̃la or džiūva//džiū́sta, žū̃va//žū̃na). There are practically no traces of infixes in Latvian verbs of a CVS- type[19]. In Lithuanian there are quite a few lexemes of this type with double-morphological characteristics (dū̃sta, mą̃žta). Differences in root structure are also noticeable: in Latvian bk. sta¬-root paradigms came into use (klustu), more infixed verbs with qualitative vowel change in paradigms are detected (tieku – tiku), cf. lie. bk. only 3 verbs have such an alteration (breñda – brìdo, skreñda – skrìdo, kriñta//kreñta – krìto).