Socialinių darbuotojų vyrų nehegemoninio vyriškumo patirtys iš feministinės biografinio tyrimo perspektyvos

LTŠio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip socialinio darbo profesiją pasirinkę vyrai konstruoja savo profesinį identitetą. Socialinis darbas tradiciškai yra laikomas moteriška sritimi, o moteriškas socialinio darbo įvaizdis viešojoje erdvėje sustiprina vyrų, dirbančių socialinio darbo srityje, marginalizavimą ir kvestionuoja jų tapatybę. Moters pasirinkimą dirbti socialinį darbą palaiko aplinka ir visuomenė: būtent mergaitė nuo mažens yra mokoma globoti ir aukotis, o berniukas ugdomas būti stiprus ir galingas, mokėti dirbti techninius darbus. Kartais vyrai sąmoningai pasirenka socialinių paslaugų sritį, siekdami padėti tiems, kuriems jos reikia – dažniausiai į šią sritį vyrai patenka po tam tikrų jų gyvenimo įvykių. Tyrime taikytas biografinis metodas leidžia atskleisti profesines socialinių darbuotojų vyrų gyvenimo istorijas ir išryškinti jų atėjimo į socialinio darbo sritį ypatumus. Straipsnio autorės remiasi vyriškumo studijų plėtojama norminio hegemoninio vyriškumo kritika ir idėja apie vyriškumo tipų socialinę bei kultūrinę įvairovę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biografinis metodas; Biografinis metodas, biografinis naratyvas, feministinė metodologija, vyriškumo studijos, vyriškumai, hegemoninis vyriškumas; Biografinis naratyvas; Feministinė metodologija; Hegemoninis vyriškumas; Vyriškumai; Vyriškumo studijos; Biographical method; Biographical method, biographical narrative, feminist methodology, masculinity studies, masculinities, hegemonic masculinity; Biographical narrative; Feminist methodology; Hegemonic masculinity; Masculinities; Masculinity studies.

ENThe article focuses on male social workers' constructions of their professional identity. To examine their professional identities, biographical method is used. It enabled the male social workers to reveal their constructions of identity, professional orientations and trajectories. The analysis of the interviews with 26-59-year-old male social workers uncovers difficulties and conflicts in these men's practices of masculinity. On the one hand, these men want to have status and power in a decision-making process; on the other hand, they desire to be good social workers and altruistic caregivers. They emphasize care, concern, emotional proximity and empathy as both the non-hegemonic practices and the main goals in their daily work. Realizing that they work in a feminized profession for a low salary, nonetheless, the interviewed men strive to be the best in it. Moreover, they are not afraid to admit that social work is their second profession chosen after the crises and difficulties in their personal lives. In narrating their stories, the men attempt to combine practices attributed to traditional hegemonic masculinity with the practices of a male caregiver. A further research should focus both on the particular patterns of a male care and specificities and complexities of masculine practices in the field of social work. [From the publication]