Kirvelininkai, arba kaip būdavo sudaromos sutartys

LTStraipsnyje nagrinėjamas XX a. pradžioje užfiksuotas paprotys (ritualizuotas gestas), atliekamas ūkininkams samdant darbininkus, bernus. Šie vyrai per viešes (švenčių laikotarpis tarp Šv. Kalėdų ir Trijų Karalių) rinkdavosi viešose vietose – turguose, užantyje turėdami užsikišę kirvį, kuris rodė, kad jie ieško darbo. Sutarę su ūkininku dėl darbo, jam atiduodavo ir savo kirvį. Pasibaigus darbo sutarčiai, samdinys įkaldavo virdin vinį, tuo pažymėdamas sąžiningai įvykdęs savo įsipareigojimus. Straipsnyje keliama mintis, kad šis ritualizuotas gestas ateina iš žymiai senesnių laikų, XIII–XIV a., kai būtent tokiu gestu būdavo sudaromos sutartys tarp laisvųjų darbininkų ir jų šeimininkų, taip pat tarp karių ir jų vadų. Kartu straipsnyje bandoma rekonstruoti kirvio simboliką senojoje lietuvių kultūroje. Reikšminiai žodžiai: kirvis, kirvelininkai, kirvio šokis, „Žaisle“, sutarties sudarymas, Liudvikas Adomas Jucevičius, Vaižgantas.

ENThe article examines a custom (a ritualised gesture) recorded in the early 20th century, which was performed when farmers hired workers or farmhands. During the holiday season between Christmas and Epiphany, known as viešės, men would gather in public places like markets, carrying an axe tucked under their arm, signalling that they were looking for work. Once they agreed on employment with a farmer, they would hand over their axe to him. At the end of the work contract, the worker would hammer a nail into the handle of the axe, marking that he had fulfilled his obligations faithfully. The article suggests that this ritualised gesture has its origins in much older times, specifically the 13th–14th centuries, when similar gestures were used to form contracts between free workers and their employers, as well as between warriors and their leaders. The article also attempts to reconstruct the symbolism of the axe in ancient Lithuanian culture.