Literatūros mokslas ir teologija: dialogiško santykio realijos ir krikščioniškos mistinės tradicijos laukas
LTLiteratūros (mokslo) ir krikščioniškos teologijos dialogas – šiuolaikinės humanistikos srityse įvairialypiai tiriama ir vertinama interdisciplininė literatūros mokslo problematika, kuri ypač ryški vokiečių kalba rašytuose filologijos, teologijos ir kitų sričių specialistų tyrimuose. Iš hermeneutinės teorijos perspektyvos straipsnyje nagrinėjamos tokios abipusio santykio kategorijos, kaip antai teopoetika (teopoezija), teologinė recepcija, literatūros teologija ir kita. Analizės pagrindas – K. J. Kuschelio, D. Sölle`s, D. Mietho, W. Braungarto ir kitų autorių koncepcijos. Šiuolaikiniam literatūros (mokslo) ir teologijos dialogo tyrimui pasitelkiama ne tik XX a. pradžios (H. U. Balthasaras), bet ir gilesnė – ankstyvosios krikščionybės ir viduramžių minties tradicija (Aurelijus Augustinas, Klemensas Aleksandrietis, Bonaventūra). Mistikos teologija, būdama aktuali skirtingų literatūros kūrinių recepcijoje, leidžia geriau suvokti bendrąjį teorinį nagrinėjamo dialogo funkcionavimą. Gilinantis į literatūros (mokslo) ir teologijos dialogą, reikšmingos pasirodo esančios tokios krikščioniškos mistikos realijos, kaip antai meilės pokalbis, meno dieviškumas ir žmogiškumas, mistikos ir mito bendrumas, kita.
ENThe dialogue between literature (science) and Christian theology includes interdisciplinary issues of literary science, subject to diverse studies and assessments of modern humanities; this is particularly so in studies of philology, theology and other fields in German. From the perspective of hermeneutical theory, the article examines categories of mutual relation as teopoetics (teopoetry), theological reception, literary theology, etc. The analysis is based on concepts by K. J. Kuschel, D. Sölle, D. Mieth, W. Braungart and other authors. Modern study of dialogue between literature (science) and theology employs philosophical tradition not only of the early 20th century (H. U. Balthasar), but also deeper one of the early Christian and Medieval tradition (Aurelius Augustus, Clemens Alexandrinus, Bonaventura). Mystical theology as relevant for reception of various literary works, allows for understanding of general theoretical functioning of the dialogue in question. Getting deeper into the dialogue of literature (science) and theology, other realities of Christian mysticism gain importance, e.g. dialogue of compassion, divinity and humanity of art, common features of mysticism and myth, etc.
