Religijos kanonas kultūroje pagal George'ą Steinerį: Leonardas Gutauskas, Donaldas Kajokas

LTStraipsnyje kalbama apie kanoną literatūroje, kuris suponuoja siekį kūrinį matyti, jį reflektuoti kolektyvinio kultūrinio žinojimo paradigmoje – šiame žinojime aktualizuojant religines vertes ir teologinę problematiką. George’s Steineris šiame tyrime svarbus kaip vienas iš daugelio šiuolaikinių mąstytojų, kultūros refleksijos perspektyvoje aktualizuojantis realią sėkmingos ir prasmingos kanonizacijos galimybę, be kita ko iškeliantis religinę savimonę realizavusių tekstų specifiką. Steinerio kultūros samprata – tai ne tiek metodiškai patikimas būdas analizuoti religinės sąmonės vaizdinius ar jos žymenis, kiek literatūros ir teologijos apmąstymo galimybė, sėkmingą kanonizaciją suponuojančios kultūros teologijos prielaida. Viduramžiškai konservatyvus religijos kanonas menui ir negatyvioji teologija – tai pagrindinės Steinerio filosofinės nuostatos, asociatyviai giminingos toliau straipsnyje aptariamiems Leonardo Gutausko ir Donaldo Kajoko tekstams. Jos leidžia aptikti ir giliau analizuoti alegorinę religinės savimonės raišką, metafizikos patirtis ir negatyvią transcendenciją šių rašytojų meninėje kūryboje. Tyrimas atskleidžia, kad religinių verčių sistema paremtas kanonas (funkcionuojantis literatūros kūrinyje ar suteikiantis prielaidas individualiai ir sykiu objektyviai žiūrai į kultūrą, kultūrinei komunikacijai) kaip sėkmingos kanonizacijos variantas gali būti aiškinamas jo (ne)veiksmingumo, dichotomiškumo ir kitose perspektyvose.Reikšminiai žodžiai: Evangelija; Kanonas; Kultūra; Literatūra; Literatūrinė kūryba; Meditatyvinė lyrika; Metafizika; Metafizinė tradicija; Negatyvioji teologija; Religija; Religija, krikščioniškoji kultūra; Teologija; Canon; Christianity; Culture; Evangel; Literary works; Literature; Meditation; Metaphysical tradition; Metaphysics; Negativ theology; Negative theology; Religion; Theology.

ENThe article concerns literary canon, which presupposes an intention to visualise and reflect a work in a paradigm of collective cultural awareness; the same awareness accounts for relevance of religious values and theological issues. George Steiner is important for this study as one of numerous modern philosophers, who makes relevant possibility of a successful and meaningful canonisation in the perspective of cultural reflection and furthermore drawing attention to specific features of texts on religious self-awareness. Concept of culture by Steiner is not so much methodically verified method to analyse images or marks of religious consciousness, rather, an opportunity to consider literature and theology and a pre-condition for cultural theology, presupposing successful canonisation. Key philosophical judgements of Steiner’s include Medieval conservative religious canon for art and negative theology; these bear an associate relationship with other texts by Leonardas Gutauskas and Donaldas Kajokas. They allow for discovery and in-depth analysis of allegoric expression of religious self-awareness, experiences of metaphysics and negative transcendence in the works of writers above. The study demonstrates that a canon based on system of religious values (functioning in a literary work or providing precondition for an individual and simultaneously objective view on culture and cultural communication) can be interpreted as a version of successful canonisation in perspective of its efficiency/inefficiency, dichotomic nature and other perspectives.