Fizikės mokslinėje visuomenėje: problemos ir pastangos jas spręsti

LTLyčių lygybės politikos moksle esmę sudaro lygiaverčio lyčių atstovavimo moksle ir aukščiausiuose jo valdymo institutuose principo įgyvendinimas. Socialinių mokslų atstovams ši tema galbūt artimesnė, tuo tarpu tiksliųjų mokslų atstovai dažniausiai ją visai ignoruoja. Susiklosčiusią padėtį galima paaiškinti dideliu atotrūkiu tarp minėtų mokslų, o kartu ir tiksliųjų mokslų mokslininkų socialiniu nebrandumu. Šiame straipsnyje aptariama lyčių lygybės problema viename iš fundamentinių gamtos mokslų – fizikoje. Šį pasirinkimą lėmė tai, kad šio mokslo specifika pasižymi savotišku mąstymo būdu, leidžiančiu gerai orientuotis ne tik gamtoje vykstančiuose procesuose, bet ir kitose srityse (fizikai sėkmingai dirba įvairiose gyvenimo srityse). Visuomenėje yra susidaręs stereotipas, kad tai vyrams būdingas mąstymo būdas, todėl galima tikėtis, kad lyčių lygybės problema čia ypač ryški. Daugelyje Europos šalių moterų mokslininkių fizikių skaičius yra neproporcingai mažas ne tik lyginant su vyrais fizikais, bet ir su mokslininkėmis moterimis kitose mokslo šakose. Karjeros perspektyvos fizikos sektoriuje nevienodos vyrams ir moterims. Lyčių lygybės problemos fizikoje aktualumas ir šiuolaikiškumas taip pat labai glaudžiai siejasi su greitais pasaulinės globalizacijos procesais, dėl kurių šalys vis labiau priklauso nuo išsilavinusios darbo jėgos, kurios ištekliai, bendrai tariant, yra riboti. Tik dalinis gabių fizikos srityje moterų potencialo panaudojimas gali turėti labai rimtų padarinių ateities mokslo ir su juo glaudžiai susijusių naujausių technologijų raidai.Reikšminiai žodžiai: Fizika; Fizikės; Lyčių lygybė; Lyčių lygybės politika; Mokslas; Moterys fizikės; Moterys moksle; Stereotipai; Gender equality; Gender equality policy; Lithuania; Physics; Science; Stereotypes; Woman physicist; Womans in science; Women physics.

ENThe science of gender equality policy is primarily based on the implementation of the principles of equal gender representation in science and the highest institutes of governance thereof. This theme is probably closer to representatives of social sciences, whereas, representatives of exact sciences usually totally ignore it. The current situation might have been caused by a big gap between the above sciences and social immaturity of scientists of exact sciences. This article discusses the problem of gender equality in one of the fundamental natural sciences, i.e. physics. This choice was based on the fact that the science is peculiar for its ways of thinking enabling to rapidly perceive not only natural processes, but also processes in other fields (physicists successfully work in various fields of life). There is a common stereotype that this science requires male way of thinking, therefore, it is expected to have a very prominent problem of gender equality. The number of women physicists in the majority of European countries is very low in comparison with male physicist as well as female scientists in other fields of science. Career prospects in the sector of physics are not equal for men and women. The relevance and timeliness of the gender equality problem in physics is also very closely related to rapid global globalisation processes, which make countries dependent on educated labour force the resources of which are rather limited. The failure to use the potential of talented women in the field of physics to the full extent may cause serious consequences for the future of the science and the related development of the latest technologies.

• Lietuvos moterys moksle : vadybiniai aspektai / Ina Dagytė. Verslas: teorija ir praktika. 2008, t. 9, Nr. 1, p. 65-72.
• Mokslininkių karjera tiksliuosiuose moksluose ir šeima : pasirinkimas ar dermė? / Giedrė Purvaneckienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2008, t. 21, p. 192-207.