Pregnant pause : on Ona Šimaite, research, writing, and motherhood

LTŠiame straipsnyje, sekant Sylvia Plath, Adrienne Rich, Virginia Woolf, Alice Walker, Nancy Huston ir Hélène Cixous, Julija Šukys aiškinasi, kaip jai suderinti motinos ir rašytojos vaidmenis. Aprašant autorės santykį su mokslinio tyrimo objektu – velionės Onos Šimaitės, gelbėtojos Holokausto metais, biografija – ir kūdikiu, kurį autorė nešioja savo įsčiose, straipsnyje keliama keletas klausimų. Ar jaunoje motinoje tuo pačiu metu gali būti pakankamai vietos ir gyvenimui, ir mirčiai? Ar gimęs vaikas visam laikui pakeis autorės laikiną kompanioną, mylimą vaiduoklį – O. Šimaitę? O gal vis dėl to pavyks atrasti pusiausvyrą trilypiame motinos-kūdikio-vaiduoklio arba rašytojos-gyvenimo-mirties derinyje? Atsakant į šiuos klausimus straipsnyje pateikiamos detalės apie O. Šimaitės biografijos tyrimo eigą, atrastos tyrimo medžiagos šaltinius – dokumentus, O. Šimaitės laiškus ir dienoraščius, pokalbius su ja pažinojusiais žmonėmis. Taip pat aprašomos kai kurios O. Šimaitės biografijos detalės, atlikti darbai ir pakomentuojami jos veiklos motyvai. O. Šimaitė buvo Vilniaus universiteto bibliotekininkė, Antrojo pasaulinio karo metais pasinaudojusi savo pareigomis, kad patektų į Vilniaus getą, ir gelbėjusi žydus. 1944 m. po Vilniaus geto likvidavimo O. Šimaitė buvo suimta Gestapo, vėliau – išsiųsta į koncentracijos stovyklą. Išgyvenusi kankinimą ir įkalinimą, paskutines savo gyvenimo dienas praleido rusų bendruomenės įkurtuose namuose Paryžiuje.Reikšminiai žodžiai: Archyvas; Holokostas; Moterų istorija; Motinystė; Nėštumas; Ona Simaite, Holokaustas, atsiminimai, motinystė, feminizmas; Šimaitė; Archives; Holocaust; Motherhood; Ona Simaitė, Holocaust, memuars, motherhood, feminism; Pregnancy; Women History; Šimaitė.

ENThis article examines the riddle (following Sylvia Plath, Adrienne Rich, Virginia Woolf, Alice Walker, Nancy Huston, and Hélène Cixous) of how to be a mother and writer. Through its portrayal of a writer-researcher’s relationship both to the deceased Ona Šimaitė, a Holocaust rescuer (her biographical subject), and to the baby she is carrying, the article poses the question: Is there room for both life and death inside a new mother? Will the birth of a child forever displace the writer’s companion, this beloved ghost? Or will the trio of mother-baby-ghost, writer-life-death successfully establish a balance? Process-oriented, conversational, and self-reflexive, this article situates itself within and engages the tradition of feminist life-writing and biography. [text from author]