Fenomenologinio ir psichologinio metodų paralelumas

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėFenomenologinio ir psichologinio metodų paralelumas
Kita antraštėParallelism between phenomenological and psychological methods
AutoriaiJurgutienė, Aušra
ŠaltinisSambalsiai: studijos, esė, pokalbis / sudarytojos: Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 158-177.
Reikšminiai žodžiai
LTPatirtis; Suvokiančioji sąmonė; Eidetinis; Fenomenologinė redukcija; Psichologinis
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje, remiantis Edmundo Husserlio teze apie vidinės psichinės ir egologinės transcendentalinės analizių lygiagretumą, analizuojama psichologinio ir fenomenologinio metodų santykio problema. Pirmiausia aptariami šių metodų panašumai. Abu metodai yra skirti tam pačiam objektui – sąmonės aktams ištirti. Su jų pagalba aprašomi ir įteisinami tokie suvokimai ir tokios prasmės, kurie yra gauti per subjekto patirtį („objektai yra man ir jie yra man tai, kas yra, tik kaip realios ir galimos sąmonės objektai“). Abu metodai įtvirtina tai, kad viską, ką pažįstame, yra mūsų subjektyvybės transformuota ir perkurta. Taigi psichologinio ir fenomenologinio metodų panašumą pirmiausia nulemia tas pats pažinimo objektas – sąmonės ir daikto koreliavimo mechanizmo arba, plačiausia prasme teigiant, dvasios fenomenologijos tyrimas. Nors abu metodus vienija transcendentaliniame pažinime akcentuota sąmonės pirmumo idėja, bet ji realizuojama skirtingais būdais. Straipsnio autorės nuomone, fenomenologinį literatūros skaitymą nuo psichologinio skiriantys svarbiausi faktoriai yra trys: fenomenologinė redukcija, intenciali ir eidetinė analizės, kurių metu dėmesys nuo autoriaus pasaulėvaizdžio ar prasmių rekonstrukcijos perkeliamas prie “teksto kūno” ir skaitytojo. Taip pat straipsnyje nurodomi huserliškos fenomenologijos komplikacijos ir jos iracionalizavo bei ontologizavimo tendencijos prancūzų egzistencializme. Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvados, kad šiuolaikinei kritikai turėtų būti svarbi ne tik minėtų metodų gryninimo ir atskyrimo, bet ir jų metodologinio heterogeniškumo problema [Iš leidinio]

ENThe article analyses the relationship between the phenomenological and psychological methods on the basis of Edmund Husserl’s thesis: “objects are to me that which they are: the products of real and possible cognisance”. Both methods have the same aim: examining the workings of the consciousness. Both methods confirm that everything we are cognisant of has been transformed and re-created by our subjectivity. Therefore, the parallelism of the phenomenological and psychological methods is above all determined by the shared goal of cognisance: the mechanism of correlating the consciousness and the object, or broadly speaking, an analysis of the phenomenology of the spirit. Both methods share the idea of the primacy of the consciousness that is accentuated in transcendental cognisance, but is realised in different ways. The article claims that the most important factors distinguishing phenomenological from psychological reading of literature are phenomenological reduction and eidetic analysis, during which the attention is transferred from the author’s worldview onto the “text body” and the reader. The article deals with the difficulties of Husserlian phenomenology and its tendency to irrationalisation and ontologisation at the hands of French existentialists. The article concludes with the suggestion that current literary criticism should be concerned not only with refining and distinguishing the above-mentioned methods, but also with the issue of methodological heterogeneity [From the publication]

Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3168
Atnaujinta2020-09-11 18:23:58
Metrika Peržiūros: 4