NATO, the Baltic states and Russia: a framework for sustainable enlargement

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
NATO, the Baltic states and Russia: a framework for sustainable enlargement
Authors:
In the Journal:
International affairs. 2002, Vol. 78, iss. 4, p. 731-756
Keywords:
LT
Estija (Estonia); Bulgarija (Bulgaria); Kroatija (Croatia); Rumunija (Romania); Slovakija (Slovakia); Slovėnija (Slovenia); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Karinės organizacijos. NATO / Military organizations; Latvija (Latvia).
Summary / Abstract:

LT2002 m. garsiai prabilta apie antrąjį NATO plėtros etapą po Šaltojo karo. Septynios tuometinės valstybės kandidatės – Slovakija, Slovėnija, Kroatija, Bulgarija, Rumunija, Albanija ir Makedonija – niekad nebuvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Trys kitos narystės Aljanse siekiančios valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – būtų dar anksčiau atsidūrusios kandidačių gretose, jei jų tarptautinio statuso nebūtų komplikavęs sovietinės okupacijos faktas ir Rusijos aktyviai reiškiamas nepasitenkinimas šių valstybių ketinimais tapti NATO narėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos galimos Baltijos narystės NATO pasekmės, Aljanso sprendimus lemiantys veiksniai bei potencialios NATO santykių su Rusija perspektyvos po Prahos viršūnių susitikimo. Pradžioje siūloma trumpa Rusijos užsienio politikos Baltijos valstybių atžvilgiu apžvalga, paaiškinama, kodėl Baltijos šalys yra suinteresuotos naryste NATO kaip atsvara rytinės kaimynės politikai. Po to pristatoma NATO evoliucija nuo 1991 m., akcentuojant tuos pokyčius Aljanse, kurie atvėrė kelią naujoms narėms. Trečiojoje straipsnio dalyje nagrinėjami pagrindiniai klausimai, susiję su galima Baltijos valstybių naryste NATO, aptariami pagrindiniai argumentai prieš Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystę Aljanse. Analizuojamas karinis Baltijos valstybių pasirengimas narystei, Rusijos pozicija dėl NATO plėtros bei potencialus Baltijos valstybių narystės poveikis pačiam Aljansui. Paskutiniame straipsnio skyriuje siūlomos išvados bei praktinės rekomendacijos visiems aptartiems politikos veikėjams – Baltijos valstybėms, NATO ir Rusijai.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalių - Rusijos santykiai; Baltijos šalys (Baltic states); NATO; NATO poveikis; Nuolatinė plėtra; Plėtra; Baltic states; Effect on NATO; Enlargement; NARO; Sustainable enlargement; Rusija (Russia).

ENIn this article the author discusses the projected enlargement of NATO, focusing on the candidacy of the three Baltic states. He examines the factors that have induced the Baltic governments to seek NATO membership, the steps the alliance has taken in the lead–up to the Prague summit in November 2002, the evolution of US policy with regard to the potential entry of the Baltic states into NATO, and the arguments that have sometimes been raised against Baltic membership. He argues that the admission of the Baltic states into NATO will be a step forward both for the alliance and for European security, but he believes that it should be accompanied by a restructuring of the alliance that would give much greater weight to its political dimension. One key objective of this restructuring would be to establish a closer relationship with Russia, moving beyond the NATO–Russia Council that was set up in May 2002. The way to do this is not by treating Russia as a special case, but by encouraging the Russian government to apply for NATO membership (as other countries have) and then helping Russia to carry out far–reaching political and military changes that would eventually qualify it to enter the alliance.

DOI:
10.1111/1468-2346.00277
ISSN:
0020-5850
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31635
Updated:
2013-04-28 22:26:14
Metrics:
Views: 12
Export: