Politics of Kaliningrad Oblast: a borderland of the Russian Federation

LTRusijos regionų studijose ypatingo dėmesio yra verti pasienio regionai, pasižymintys kitokiu nei likusiuose valstybės regionuose režimu, bet panašiais veiksniais, lėmusiais specifinęjų evoliuciją nuo 1991 m. iki šių dienų. Pastarąjį dešimtmetį izoliuotiems ir toli nuo Rusijos centro esantiems pasienio regionams reikšmingos įtakos turi tiek geografinė jų padėtis, tiek regionų politinių lyderių asmenybės ir politinės ambicijos. Rusijos pasienio regionai susiduria su politiniu nestabilumu ir nežinomybe, kurie čia dažnai daug stipresni nei arčiau valstybės centro esančiose teritorijose. Diskusijos apie Rusijos valstybės pakraščius kontekste būtų sudėtinga rasti regioną, kuris statuso ir politinio neapibrėžtumo problemomis lenktų Kaliningrado sritį. Straipsnyje aptariama Kaliningrado srityje vykdoma Rusijos Federacijos politika nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki šių dienų bei išryškinami šio politinio darinio ypatumai. Lyginant su kitais federaciniais Rusijos subjektais, Kaliningradas, panašiai kaip Čečėnija, yra politinė anomalija ir reprezentuoja Rusijos pasienio regionams būdingus kraštutinumus – politinį neapibrėžtumą, patiriamą dėl izoliacijos, ekonominę priklausomybę nuo supančios artimosios tarptautinės aplinkos, socialines problemas, svyruojantį regiono gyventojų lojalumą ir menką tapatinimąsi su Rusija, regiono vadovų populistinę ksenofobiją ir panašiai. Galima sakyti, kad Kaliningradaspatiria visas po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusiją užklupusias negeroves, kurios iš Rusijos centrinės valdžios bei kaimyninės Europos Sąjungos reikalavo ir tebereikalauja ypatingų priemonių.Reikšminiai žodžiai: Kaliningradas; Kaliningradas, regionai, politika, ekonomika, Rusija; Kaliningrado sritis; Pasienio ruožas; Pasienio zona; Politika; Rusija (Russia); Borderland; Kaliningrad; Kaliningrad Oblast; Kaliningrad, regions, politics,economics, Russia; Politics; Russian Federation.

ENIn terms of studies of Russian regions, border regions merit particular attention, demonstrating different regime compared to the remaining national regions, still similar factors behind specific evolution from 1991 to the modern times. In the last decade, isolated border regions, far away from the Russian centre, are significantly affected both by the geographic position and personalities and political ambitions of political leaders of the regions. Russian border regions face political instability and uncertainty that are often much stronger than in the territories closer to the national centre. In the context of discussion of Russian periphery it would be difficult to find a region with more issues on status and political instability than Kaliningrad oblast. The article discusses the policy of Russian Federation carried out in Kaliningrad oblast since the fall of the Soviet Union to this day and underlining special features of this political formation. Compared to other federal Russian entities, Kaliningrad oblast, just as Chechnya, presents a political anomaly and represents extremes characteristics of the Russian border regions, including political uncertainty due to isolation, economic dependence on the immediate international environment, social issues, fluctuating loyalty of the region and poor identification with Russia, populist xenophobia of the regional leaders, etc. One can claim that Kaliningrad oblast experiences all misfortunes faced by Russia after the collapse of the Soviet Union, and these misfortunes have required and still do require extraordinary measures from the Russian central authorities and the neighbouring European Union.