Miestelio ir upės vardas Kernavė

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėMiestelio ir upės vardas Kernavė
AutoriaiVanagas, Aleksandras
ŠaltinisMusninkai. Kernavė. Čiobiškis / sudarytojai: Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas Vilnius: Versmė, 2005. P. 971-972.
Reikšminiai žodžiai
LTEtimologija
ENEtymology
Santrauka / Anotacija

LTKernavė – vienas tų vietovardžių, kurie palyginti anksti pateko į istorinius dokumentus: jis minimas Vartbergės kronikoje 1277 m. – Kernowe, Vyganto Marburgiečio kronikoje 1365 m. – Kernow, Ordino Lietuvos kelių aprašymuose 1385 m. – Kernow ir t.t. Šie ir kiti istoriniai užrašymai rodo, kad vietovardis Kernavė nuo seniausių laikų nesikeitė, pasiekė mus, tam tikra prasme, pirminiu pavidalu. Vadinasi, etimologizuojamoji šio vardo forma aiški: Kernavė. Miestelio vardo Kernavė etimologija aiški: jis yra kilęs iš upės vardo Kernavė (Neries dš. intakas). Upės vardo Kernavė, iš kurio yra kilęs miestas Kernavė, etimologija yra žymiai sudėtingesnė. Hidronimas Kernavė yra pasikartojantis, kuris turi keletą kitų darybinių variantų. Galima spėti, kad jie gali būti kilę iš to paties bendrinio žodžio (t.y. jie nėra nei vediniai, nei dariniai iš bendrinio žodžio) ir kad kiti toponiminiai darybos variantai gali būti susidarę iš to paties kamieno, kaip ir bendrinis žodis, iš kurio galėjo kilti pasikartojantys hidronimai (Kernavė). Absoliučiai identiško apeliatyvo, iš kurio galėtume vesti hidronimą Kernavė, lietuvių ir apskritai baltų kalbose dabar, rodosi, nėra. Tačiau greičiausiai vietos vardas Kernavė sietinas su bendriniu žodžiu kernavė „klampi vieta pievose, miškuose“. Šis žodis užfiksuotas tik Panevėžio r. Uliūnų kaime, tačiau gali būti, kad senovėje jis buvo žinomas ir plačiau.

ENKernavė is one of the place-names, which got into historic documents relatively early: it is mentioned in the Wartberg chronicle of 1277 as Kernowe, in the chronicle of Vygantas of Marburg of 1365 as Kernow, in the Order’s descriptions of Lithuania’s roads of 1385 as Kernow, etc.. The aforementioned and other historic records show that the place-name of Kernavė has not changed from the ancient times and reached us, in a sense, in its original form. Therefore the etymologized form of the name is clear: Kernavė. The etymology of the name of town Kernavė is also clear: it originates from the name of the river Kernavė (right affluent to the Neris river). The etymology of the name of the river Kernavė, which gives the name of the town Kernavė is much more complex. The hydronym Kernavė is recurrent, and has several other formation variants. It can be speculated that both names could have originated from the same common word (i. e. they are neither derivatives, nor formatives from another common word) and other toponymic formation variants could have formed from the same stem, as the common word, from which the recurrent hydronyms (Kernavė) could have originated. It seems there is no absolutely identical appellative, from which the hydronym Kernavė could be derived in the Lithuanian or any other Baltic language. However, the name Kernavė is most likely related to the common word “kernavė”, which means “a swampy place in a meadow or in a forest”. This word has been registered only in Uliūnai village of Panevėžys area, however, it might be that the word was more widely used in the past.

ISBN9955589000
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijosKernavės plėtotes samprata / Regimantas Pilkauskas, Alvydas Žičkis. Acta Academiae Artium Vilnensis 2001, t. 23, p. 109-121.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3161
Atnaujinta2013-04-28 15:47:28
Metrika Peržiūros: 4