Rusnė - savito Mažosios Lietuvos miestelio medinis paveldas

LTStraipsnyje aptartos Rusnės medinės architektūros susiformavimo priežastys bei istorinės aplinkybės, išlikusio paveldo padėtis ir išsaugojimo problemos. Dėl specifinių gamtinių, istorinių bei kultūrinių priežasčių Rusnė ilgai buvo vienintelė gyvenvietė didelės upės deltoje ilgame Baltijos jūros pakrantės ruože tarp Vyslos ir Dauguvos; tik XIX a. nutiesti plentai ir geležinkeliai paskatino Šilutės augimą. Tradicinės gyvensenos ypatybės, gyventojų socialinė sudėtis, ekonominės plėtros tendencijos lėmė Rusnės medinių pastatų pobūdį. Ypač ryški medienos perdirbimo pramonės įtaka Rusnės medinės architektūros kultūrinio fenomeno atsiradimui ir plėtrai. Šalia gyvenamųjų pastatų statybos dar viena savita Rusnės medinės statybos atšaka – įvairaus dydžio medinių laivų ir valčių statyba, hidrotechninių įrenginių statyba ir kt. Straipsnyje akcentuojamas Rusnės medinės architektūros komplekso savitumas tiek Didžiosios Lietuvos, tiek Rytprūsių atžvilgiu. Rusnės komplekso ypatingumą savaip sustiprino XX a. vidurio istoriniai įvykiai – po Antrojo pasaulinio karo į regioną iš kitur atsikėlę žmonės nemokėjo prižiūrėti specifinių Rusnės medinių pastatų, pakeista socialinė struktūra, likviduoti tradiciniai verslai, perplanuota gyvenvietė, vietoj medinių pastatų pradėti statyti mūriniai. Rusnės išlikusio medinio paveldo nuoseklus fiksavimas pradėtas tik 1980 m., o masinis senųjų pastatų likvidavimas sustabdytas tik 1991–1992 m. Pagrindinės problemos po 1990 m. – dalis medinio Rusnės paveldo dar labiau apleista, dalis perstatoma iš esmės pažeidžiant vertingus medinius statinius.Reikšminiai žodžiai: Rusnė; Mažoji Lietuva; Kultūros paveldas; Medinė architektūra; Kultūros paveldo apsauga; Tradiciniai verslai; Tradiciniai amatai; Valčių statyba; Laivų statyba; Nemunas; Statybinių medžiagų istorija; Architektūros istorija; "Šveicariškas stilius"; "Tautinė architektūra"; Cultural heritage; Vernacular architecture; Traditional arts and crafts; Shipbuilding; History of architecture.

ENThe paper deals with the causes and historical circumstances of formation of wooden architecture in Rusnė, the condition of the surviving heritage and conservation problems. Due to specific natural, historical and cultural causes, for a long time Rusnė was the only settlement in the delta of a large river, on the long stretch of the Baltic Sea coast between the Vistula and the Daugava. It was only in the 19th c. that newly built roads and railways spurred the development of Šilutė. Traditional lifestyle features, the social composition of the population and economic development trends determined the nature of Rusnė’s wooden buildings. The influence of the wood processing industry on the origin and development of the cultural phenomenon of Rusnė’s wooden architecture is particularly distinct. In addition to construction of residential buildings, another original branch of Rusnė’s wooden buildings is the building of wooden ships and boats of various sizes, hydrotechnic facilities, etc. The paper highlights the peculiarities of Rusnė’s wooden architecture complex with respect to both Lithuania Proper and Eastern Prussia. The originality of the Rusnė complex was enhanced by the mid-20th-c. historical developments: people who settled in this region after the Second World War were not capable of taking care of Rusnė’s specific wooden buildings, the social structure underwent changes, traditional crafts were eliminated, the plan of the settlement was altered and brick buildings rose up on the site of the wooden houses. Consistent recording of Rusnė’s surviving wooden heritage was only launched in 1980.