Humanitarinio technokratizmo problema ir universitetinis lavinimas

• Straipsnis anglų k: Baltische Studien zur Erziehungs- und Sozialwissenschaft. 2004, Bd. 11
• Taip pat paskelbta knygoje: Akademinė edukologija 1. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2003 (Lietuvos mokslas ; kn. 45)

LTStraipsnyje analizuojama mokslų virtimo disciplinomis problema universitetinio lavinimo kontekste. Keliamas klausimas, kas atsitinka, kai tiksliųjų mokslų nuostatos nepastebimai prasiskverbia į dėstomas disciplinas, pavirsdamos tam tikrais pedagogikos principais ir standartais. Kaip suderinamos universitetinio lavinimo postuluojamos specialiųjų, tiksliųjų mokslų (moksliškumo) nuostatos ir visuotinumo (universalis) ir visumos (universitas) pretenzijos. Tyrimo objektas – ugdymo principus ir standartus lemiančios teorinio mąstymo prielaidos, prasiskverbiančios iš tiksliųjų mokslų teorinių tikrovės rekonstrukcijų. Taikyti šie tyrimo metodai: kritinis interpretacinis diskursas, teorinė, loginė ir metodologinė mokslinio mąstymo principų ir ugdymo principų ir standartų lyginamoji analizė. Atskleista, kad universitetiniame ugdyme labai svarbiomis tampa „nepraktiškos“, metapraktiškos, teorinės, ypač metateorinės, disciplinos, pateikiančios ne vien konkrečių žinių, o atgręžiančios mokymosi subjektą į save, taigi mokančios ne vien ir ne tiek žinių, bet mokančios naujų žinių įgijimo būdų, mokančios, kaip mokytis disciplinos. Tiek mokslas, tiek ir švietimas, atsisakę technokratinės pasaulio sampratos, galėtų priartėti prie realaus gyvenimo procesų, ieškodami ne baigtinių reikšmių, o siekdami tos tikrovės įprasminimo ir jau tada asmeniškai suvoktų prasmių kontekste ieškoti žmogiško subjektiškumo ir visumos universalumo dimensijų.Reikšminiai žodžiai: Mokslas; Disciplina; Universitetinis išsilavinimas; Knowledge; Subject; University education.

ENThe article analyses an issue of the conversion of sciences into disciplines in the context of university education. The following questions are raised: what happens when the attitudes of exact sciences insensibly penetrate to taught disciplines and become certain pedagogical principles or standards? How do the attitudes of special, exact sciences (scholarliness) postulated by university education combine with pretensions of universality (universalis) and a unit (university)? An object of the research is the theoretical assumptions conditioning the principles and standards of education and penetrating from theoretic reconstructions of the exact sciences' reality. The following research methods were applied: critical interpretive discourse, logical and methodological comparative analysis of the principles of scientific thinking, education principles and standards. It was revealed that “impractical”, metapractical, theoretic, and, especially, metatheoretic disciplines become very important in the university education. They provide not only particular knowledge but turns the learning object to you, therefore they teach not only knowledge but new ways of knowledge acquisition and learning the discipline, as well. Science and education would get closer to processes of the real life if they rejected a technocratic understanding of the world. They would not look for terminative meanings but would seek for the sense of that reality and would personally perceive that it is important to look for dimensions of human personality and the universality of the whole in the context of meanings.