Dešimtmečių sąvartoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dešimtmečių sąvartoje
Keywords:
LT
Lietuvių literatūra / Lithuanian literature; Literatūros istorija / Literary history.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje susitelkiama ties ribine lietuvių literatūros situacija sudėtingu laikotarpiu (1988-1993), kuri gali būti siejama su kūrybos sociologija, siekiančia atskleisti, kas ir kaip atėjo bei peržengė šią istorinę ribą; kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis įveikė literatūrai pavojingą laiko virsmo ruožą. Dėmesys atkreipiamas į 1960 metų kartą – tai prozininkai J. Aputis, P. Dirgėla, R. Granauskas, B. Radzevičius, S. Šaltenis, B. Vilimaitė, poetai S. Geda, J. Juškaitis, J. Strielkūnas, J. Vaičiūnaitė, T. Venclova, kritikai K. Nastopka, A. Zalatorius, V. Bložė. Aptariami to meto literatūros situaciją atspindėję reiškiniai – rašytojų bendruomeniškumas, aktyviai veikusi cenzūra ir savicenzūra. Teigiama, kad nors cenzūra žalojo literatūrą, ji „išmokė“ aplenkti įvairius draudimus; temų ir išraiškos priemonių ribojimas paskatino kalbos intensyvumą, daugiasluoksniškumą. Šio periodo išskirtinis reiškinys – ypač išryškėjęs vyresniųjų rašytojų kūrybos autobiografiškumas, neretai persmelkiąs literatūrinius tekstus, įvairius rašinius, publicistiką, atsiminimus. Literatūros kūrinius pradėjus analizuoti ir interpretuoti kaip tekstus, pirmiausia nyksta jų autorinės charakteristikos, kitados buvusios prasmių šifruotomis. Tuo tarpu ši autorizuota, iš įvairių šaltinių sutelkta kalba per individualią patirtį tiesė kelius į savo kultūrinės savimonės bei atminties klodus, kuriuos buvęs režimas ypač smarkiai blokavo. Taip veikė „įslaptinta“ literatūrinė komunikacija, kurios mediumu tapdavo pats autorius, atliekantis vedlio, žinančio daugiau, negu sako ar gali viešai pasakyti, vaidmenį.Reikšminiai žodžiai: Autorystė; Istorija; Karta; Literatūra; Literatūra; Permainos; Rašytojas; Authorship; Change; Generation; History; Literature; Lithuanian Literature; Writer.

ENThe article focusses on marginal situation of the Lithuanian literature in the complicated period (1988-1993) that can be related to sociology of creation, seeking to discover, who and how succeeded in crossing the above historical limit; how and by what means did they tackle the period of change dangerous to the literature. It focusses on the generation of 1960, incl. prosaists J. Aputis, P. Dirgėla, R. Granauskas, B. Radzevičius, S. Šaltenis, B. Vilimaitė; poets S. Geda, J. Juškaitis, J. Strielkūnas, J. Vaičiūnaitė, T. Venclova; critics K. Nastopka, A. Zalatorius, V. Bložė. The paper discusses phenomena reflecting situation in the literature of the time, incl. community approach of writers, active censorship and self-censorship. It argues that although censorship damaged literature, it also “taught” it to avoid various prohibitions; as topics and means of expression were limited, it encouraged intensive and multi-layer language. What is exceptional about this period is particularly clear autobiographic nature of creation by writers of older generation, often permeating literary texts, various essays, opinion journalism and memoirs. Once literary works are analysed and interpreted as texts, the author-related characteristics start waning that once were encoded meanings. By contrast, the author-related language from various sources reaches layers of cultural consciousness and memory through individual experience; these layers were particularly blocked by the regime. This is how “secret” literary communication worked, with the author taking on a role of a medium or a guide, who knows more than he tells or can tell publicly.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31557
Updated:
2017-08-22 09:28:26
Metrics:
Views: 49
Export: