Judicial Activism in Post-Communist Politics
LTTeisminio aktyvumo pasireiškimas gali įtakoti politinių sprendimų priėmimo procesus. Teisminis aktyvumas suprantamas kaip teisėjų, nagrinėjančių bylas, galimybė įgyvendinti tam tikrus politinių sprendimų priėmimo aspektus. Straipsnyje yra siekiama ištirti vieną iš teisminio aktyvumo pasireiškimo aspektų – laipsnį, kuriuo teisėjai pasireiškia dalyvaujant priimant sprendimus, kilusius iš konstitucinių ginčų. Straipsnyje analizuojamas teisminio įsitraukimo laipsninis aštuoniuose posovietinėse valstybėse. Tyrimo metu yra analizuojama kiekvienos valstybės konstitucinių teismų jurisprudencija trijų metų laikotarpiu nuo kiekvienos valstybės Konstitucijos priėmimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog visoms valstybėms yra būdinga panaši tendencija. Konstitucinės teisminės institucijos aktyvumas labiausiai yra įtakojamas veiksmingų politinių partijų skaičiaus valstybėje, kas atspindi partinės sistemos fragmentaciją, ir pasitikėjimo laipsnio teismine valdžia, palyginus su pasitikėjimu parlamentais. Tuo tarpu teisminis aktyvumas visiškai nepriklauso nuo tokių kriterijų kaip valstybės federacinis susiskirstymas, konstitucinių teisių gynimo mechanizmų stiprumas ar formaliai apibrėžtos teisminių institucijų galios. Tokie rezultatai leidžia teigti, jog teisminis aktyvumas yra labiau pagrindžiamas politiniu elgesiu nei formaliu teismų sistemos institucionalizavimu. Tokiu būdu teisėjai save įtvirtina kaip vienais iš politinės arenos veikėjų. Manytina, kad visuomenės pasitikėjimas lemia ir teisėjų pasitikėjimą savo dalyvavimu ir priimamais sprendimais.
ENThis article documents and provides possible explanations for the degree of judicial activism in eight post-communist countries. We examined constitutional court cases for the three years following the initial adoption of a constitution in the Czech Republic, Estonia, Georgia, Latvia, Lithuania, Moldova, Russia, and Slovakia. We found that contextual political factors, such as the extent to which the party system is fragmented and the extent to which the court enjoys popular trust and confidence (rather than the formal powers entrusted to the court by the constitution or the structure of the political system), con- tribute most to the degree of activism by constitutional courts.
