Litwa miedzy dwiema totalitarnymi potęgami: doświadczenie (dialektyczne) i pamięć (selektywna)
LTStraipsnyje aptariami kolektyvinės atminties apie Antrąjį pasaulinį karą skirtumai tarp Baltijos šalių ir likusios Europos, ypač Vakarų Europos regiono. Autorius teigia, kad Baltijos valstybės (daugeliu aspektų ir Lenkija) yra tarpinėje būsenoje, nes jų kaimynai yra Rusijos Federacija ir Vokietija. Tai neatsispindi politiniuose nesutarimuose, nes visos šalys yra Europos Sąjungos paribyje. Tarpinė būsena pasireiškia analizuojamų visuomenių kolektyvinėje atmintyje. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvai. Pagrindinė tezė – Baltijos šalių visuomenės išgyveno abu totalitarinius režimus – nacių ir sovietų, o Vakarai patyrė tik nacionalsocialistinį (fašistinį) režimą. To pasekmė, kaip teigia autorius, yra Vakarų požiūris, kad sovietmetis buvo „geresnis“ totalitarinis režimas arba jis visai nelaikomas totalitariniu. Baltijos šalyse sąvoka „totalitarizmas“ visada siejama su dviem vienodai smerktinais režimais – sovietų ir nacių. Kaip to pavyzdys straipsnyje analizuojama diskusija tarp Latvijos užsienio reikalų ministrės Sandros Kalnietės ir holokaustą išgyvenusio Salomono Korno. Straipsnyje siekiama integruoti „Baltijos atmintį“ į Europos atmintį. Teigiama, kad būtina pripažinti du žiaurius totalitarinius režimus. Europos atminties integracija tapo politiniu klausimu. Rusija aktyviai siekia išsaugoti europiečių atmintyje sovietmetį kaip mažiau totalitarinį režimą. Straipsnio pabaigoje pateikiama trumpa istorinė apžvalga, parodanti kaip Lietuva tapo dviejų totalitarinių režimų auka Antrojo pasaulinio karo metais.
ENThe article discusses the differences of collective memory about the World War II between the Baltic states and the rest of Europe, especially the region of West Europe. The author states that the Baltic states (and Poland in many ways) are in an intermediate state because their neighbours are the Russian Federation and Germany. It is not reflected into political disagreements because all states are on the periphery of the European Union. An intermediate state is recognized in collective memory of analysed societies. Mostly, the article pays attention to Lithuania. The main thesis is that the societies of the Baltic states had experienced both totalitarian regimes (Nazi and Soviet), while the West experienced only a regime of national socialism (fascism). According to the author, an outcome is an attitude of the West that the Soviet period was a “better” totalitarian regime or that it is not treated as a totalitarian at all. In the Baltic states, concept “totalitarianism” is always related with two equally reprehensible regimes: Soviet and Nazi. As an example the article takes a discussion between the Minister of Foreign Affairs of Latvia Sandra Kalnietė and Salomon Korn who survived the Holocaust. The article attempts to integrate the “Baltic memory” into European memory and states that it is essential to acknowledge two cruel totalitarian regimes. The integration of European memory became a political issue. Russia actively attempts to keep the Soviet period in European memory as a less totalitarian regime. At the end of the article, a historical review is given. It reveals how Lithuania became a victim of two totalitarian regimes during the World War II.
