Wojna, Holokaust i polityka na Litwie: skonfliktowane narracje

LTŽydų genocidas turėtų užimti svarbiausią vietą XX a. karų ir okupacijų patirčių atmintyje. To pasiekti dar nepavyko, nors požiūris į Holokaustą gerokai pasikeitė nuo 1990 m. Dingusio litvakų pasaulio istorija kelia susidomėjimą, bet tuo pačiu atskleidžia Lietuvos visuomenės nesutarimus, įvairiai vertinamus tarptautiniu mastu. Holokaustas Lietuvoje yra sudėtingiausia žydų-lietuvių santykių istorijos dalis ir glaudžiai susijęs su postsovietinio laikotarpio istorinės atminties transformacija. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojami keli klausimai: karo atminties situacija, prieštaringi pokarinio laikotarpio pasakojimai apie Šoa, nuo 1980 m. akademinėje ir viešojoje erdvėje kylančios diskusijos Holokausto tema. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Holokaustas; Istorija; Istorinė atmintis; Lietuvių ir žydų santykiai; Lietuvos istoriografija; Žydai; Historical memory; History; Holocaust; Jewish and lithuanian relations; Jews; Lithuania; Lithuanian historiography; Memory.

ENThe genocide of the Jews should occupy a central place in the memory of the nation's twentieth-century experience of wars and foreign occupations. Although perceptions of the Holocaust have changed considerably since the 1990s, this has not yet happened. The history of the vanished Litvak world has evoked interest but has also presented Lithuanian society with controversies, some of which have resonated internationally. Lithuania's Holocaust is situated within a difficult conversation on the history of Jewish-Lithuanian relations and is closely linked to the broader transformation of historical memory of the post-Soviet era. Embedded within this setting are a number of issues: the context of wartime memory; conflicting postwar narratives concerning the Shoah; the emerging national conversation about the Holocaust since the late 1980s in both the academic and public sphere. [text from author]