Mykolo Šulco "Kalba apie architektūrą" ir meno istorija Vilniaus universitete XIX a. pirmojoje pusėje

LTAnkstyviausias išsamus ir kryptingas architektūros istorijos darbas – Mykolo Šulco „Kalba apie architektūrą“, parengta 1801 m. Vilniaus universitete skaitytos viešos paskaitos pagrindu. Pranešimas išleistas atskiru leidiniu. Straipsnio tikslas – išnagrinėti šį veikalą Vilniaus universiteto architektūros mokslo kontekste kaip pirmąjį kryptingą meno istorijai pašvęstą darbą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Paskelbęs „Kalbą apie architektūrą“, Šulcas gali būti vertinamas kaip pirmasis architektūros istorijos ir teorijos tyrinėtojas. Šulcas neapsiribojo visuotinės architektūros istorijos apžvalga. Jis vienas pirmųjų Vilniaus universitete viešai įvertino žymųjį Lietuvos klasicizmo architektą Lauryną Gucevičių. Jo erudicija, pastabumas, taiklus žodis padėjo formuoti estetines klasicizmo pažiūras Lietuvoje ir už jos ribų. Šulcui, kaip architektui praktikui ir statytojui, sekėsi kur kas blogiau nei istorikui. Po jo mirties Architektūros katedra beveik 10 metų neturėjo profesoriaus, kuriuo tapo Karolis Podčašinskis. Vilniaus universiteto profesorių Šulco ir Podčašinskio parašytos apžvalgos buvo pirmieji spausdinti ir viešai paskelbti architektūros istorijos darbai Lietuvoje. Abiejose architektūros raida, nors ir pradėta nuo seniausių laikų, suvokta ir pateikta kaip graikų antikos tąsa. Gotikos ir baroko kūriniai, netęsiantys arba blogai tęsiantys graikų tradicijas, vertinti negatyviai. Abiejų autorių pozicijos iš esmės panašios – klasicistinės, tačiau skiriasi „negatyviųjų“ architektūros stilių kritika.Reikšminiai žodžiai: Architektūros istorija; Karolis Podčašinskis; Meno istorija; Mykolas Šulcas; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Art history; History of architecture; Karol Podczaszynski; Michael Schulz; Michael Szulz.

ENThe earliest comprehensive and purposeful historical work of architecture is “Kalba apie architektūrą” by Mykolas Šulcas. It was prepared in 1801 according to a public lecture given at Vilnius University. The report was published as a separate work. An aim of the article is to make an analysis of the work as the first purposeful work in Lithuania and neighbouring countries about art history in the context of Vilnius University science of architecture. After the issue of “Kalba apie architektūrą”, Šulcas may be treated as the first researcher of the history and theory of architecture. He did not limit himself with a review of the general history of architecture and was one of the first people at Vilnius University who publicly appreciated the famous Lithuanian architect of classicism Laurynas Gucevičius. His erudition, observation and accurate words contributed to the formation of aesthetic creed of classicism in Lithuania and outside its territory. Šulcas was more successful as a historian than an architect-practician and builder. After his death Department of Architecture did not have a professor for almost 10 years. Later, the place was taken by Karolis Podčašinskis. The reviews written by Vilnius University professors Šulcas and Podčašinskis were the first printed and publicly issued historical works of architecture in Lithuania. In both works, the development of architecture is described from the old times and perceived and presented as a continuation of Greek antiquity. Gothic and baroque works discontinuing or continuing Greek traditions in a wrong way were evaluated negatively. The positions of both authors are similar, i.e. classicistic; however, the criticism of “negative” architecture styles is different.