Lietuvos švietimas XXI a. iššūkių akivaizdoje: OECD ekspertų žvilgsnis

LTPožiūris į švietimą, kaip į asmens prigimtinių galių, jo sociokultūrinės kompetencijos ugdymo sritį, sudarančią sąlygas sėkmingai gyventi ir veikti besikeičiančiomis aplinkybėmis, vyrauja Ekonominio bendradarbiavimo bei plėtros organizacijos (OECD) ekspertų atliktoje Lietuvos švietimo politikos studijoje. Nagrinėjant ir vertinant mūsų švietimo kaitos procesus, dėmesys kreipiamas ne tik į pedagoginę tų pokyčių reikšmę, bet ir galimus socioekonominius, sociokultūrinius jų padarinius. Pažintis su OECD ataskaita – pagrindas galvoti, jog šiuolaikinėje švietimo politikos sampratoje ryškėja keletas naujų dalykų, kurie ankstesnėse švietimo politikos sampratose ne visada buvo aiškiai suvokiami. Atrodo, kad vienas iš tokių dalykų yra požiūris į švietimą kaip į individo ir visos visuomenės kūrybinio potencialo, resursų puoselėjimą. Kitas akcentas OECD ataskaitoje yra ryškus perėjimas nuo grynai edukacinio požiūrio į švietimą bei jo problemų sprendimą prie socialinio požiūrio, tiksliau, prie socioekonominių, socioprofesinių, sociokultūrinių tų problemų sprendimo pasekmių. Trečiasis ryškėjantis švietimo politikos sampratos bruožas – perėjimas nuo makroedukacinio politikos suvokimo prie atidaus mikroedukacinio žvilgsnio į švietimo politiką, švietimo kaitos procesus. Ketvirtasis šiuolaikinio švietimo politikos diskurso bruožas yra prasmės imperatyvas. Minėti švietimo politikos diskurso momentai – resursai, socialinis, mikroedukacinis, prasminis požiūriai į švietimą – leidžia daryti išvadą, kad klostosi naujas požiūris į švietimo politiką.Reikšminiai žodžiai: Švietimo sistema; Švietimo politika; Ekspertai; Education system; Education policy; Experts.

ENArticle reveals main results of investigation of Lithuanian education system and its reform executed by expert's team from OECD. The outcomes of the performed analysis are reflected in the preliminary report which demonstrates a broad approach towards the issues of modern education policies. Development of Lithuanian education is seen in the context of political, social, economic and cultural changes of the transitional period. The experts emphasise strong points of Lithuanian education system as well as its weaknesses and shortcomings. The report also contains important recommendations for further improvements of national education system. The article ends with an emphasis upon several new aspects (resources, social, microeducational and semantic approaches inter alia) emerging in the contemporary discourse about educational policy. [From the publication]