Lithuanian general aspects of domestic policy 1918-1940

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Lithuanian general aspects of domestic policy 1918-1940
Keywords:
LT
1926 gruodžio 17 d. perversmas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Litvakai; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Vidaus politika; Vilnius; Vokietija (Germany); Rusija (Russia, Ruthenia).
EN
Coup of December 17 1926; Domestic policy; First World War; Germany; Lithuania; Litvak's; Vilnius.
Summary / Abstract:

LTŠioje knygos dalyje nagrinėjami tarpukario Lietuvos vidaus politikos bruožai. Vidaus politikos bruožų analizė pasitelkiama pagrįsti teiginį, kad dramatišką 1918–1940 m. Lietuvos istoriją nulėmė ryškus neatitikimas tarp Lietuvos valstybės projekcijos didžiųjų to meto Europos galių politikoje, Vokietijai, Rusijai ir Lenkijai ieškant tarpusavio santykių subalansavimo būdų, ir realios etnodemografinės situacijos toje teritorijoje, kurioje projektuojama Lietuvos valstybė turėjo gyvuoti. Šis valstybės projektas, kurį galima aptarinėti tik hipotetiškai, buvo grįstas galios balanso teorija ir istorine Lietuvos valstybingumo tradicija, kuri turėjo padėti sutelkti vietos gyventojus politiniam sambūviui pasikeitusiomis sąlygomis. Tuo tarpu tautos, gyvenusios didžiųjų galių projektuojamoje teritorijoje (lietuviai, lenkai, žydai ir baltarusiai), turėjo savų tautinių ambicijų ir planų, kurie nesutapo su siūlomu Lietuvos valstybės projektu. Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusi Lietuvos valstybė užėmė tik dalį minėtame projekte numatytos geografinės erdvės, ir joje dominavo lietuviai, sudarę tam tikrą sąjungą su žydais prieš lenkus. Vis dėlto, galima sakyti, tai buvo sąjunga iš reikalo, kuri bet kuriuo momentu galėjo virsti konfliktu, nes nebuvo paremta jokiais stipresniais vidiniais ar išoriniais konsolidacijos veiksniais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, etninis konfliktas Lietuvoje virto tragedija.

ENThis study claims that Lithuania’s dramatic history between 1918 and 1940 was conditioned by the gap between the Lithuanian state projected in great power politics as a balancing element between Germany, Russia and Poland, and the actual ethno-demographic situation in the territory which the projected Lithuanian state was supposed to occupy. This project, which we can only deal with as a hypothesis, was based on the theory of a balance of power and Lithuanian statehood’s historical tradition that was supposed to help consolidate local inhabitants for political coexistence under the new conditions. Meanwhile the peoples living on the projected Lithuanian territory, the Lithuanians, Poles, Jews and Belarusians, had their own national agendas which did not coincide with the projection offered for a new Lithuanian state. In the real Lithuanian state which was formed in the aftermath of the First World War and occupied only part of the projected territory, the dominant position was taken by the Lithuanians who made a certain alliance with the Jews against the Poles. However, this was a marriage of convenience which threatened to become a conflict because it was not affected by any stronger consolidating external or internal factors. When World War Two began the nationality conflict in Lithuania became a tragedy. [text from author]

Related Publications:
Didysis Vilniaus Seimas / Egidijus Motieka ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 360 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31093
Updated:
2017-01-09 20:55:43
Metrics:
Views: 10
Export: