Juano Ramóno Jiménezo "Platero y yo" vertimai į lietuvių kalbą : poetinio teksto prasmės perteikimas

LTIspanų poetą Juaną Ramoną Jimenezą (1881-1958) labiausiai išgarsino lyrinės prozos kūrinys „Platero y yo“ (1917). Jis sudarytas iš trumpų apsakymų. Ispanistė ir vertėja Birutė Ciplijauskaitė 1982 m. išvertė apsakymų rinktinę, kurią pavadino „Sidabrinukas ir aš“ (toliau - pirmasis vertimas), o visus rinkinio apsakymėlius 1994 m. į lietuvių kalbą išvertė Dalia Lenkauskienė, kuri knygą pavadino „Plateras ir aš“ (toliau - antrasis vertimas). Straipsnyje aptariami trys vertimo tekstų aspektai: spalvas reiškiančių vardažodžių vertimas, deminutyvinių vedinių vartosena ir gramatinės transpozicijos. Abiejų vertimo tekstų analizė leidžia teigti, kad vertėjos gerai suvokia ispanų autoriaus stiliaus bruožus. Jį atskleidžia spalvingumo įvairovė, spalvas nusakančių vardažodžių gausa. Pirmajame vertime labiau stengtasi neprarasti originalaus teksto atspalvių, bet kartais nukenčia kalbos natūralumas. Jiménezas savo kūrinyje Platero y yo gana dažnai vartoja deminutyvinius vedinius, siekdamas išreikšti emocingumą, meilumą, ypatingą dvasinę nuotaiką, atskleisti ryšį su kitais žmonėmis ir su gamta, stiprius jausmus. Pasirinkdama deminutyvinius vedinius net tada, kai ispanų tekste jų nėra, pirmoji vertėja geriau atspindi semantinį turinį ir kūrinio nuotaiką. Galima taip pat pastebėti, kad pirmoji vertėja lieka arčiau originalo, mėgina išlaikyti kūrinio struktūrą, žodžių tvarką, kategorijas. O antroji vertėja akivaizdžiai taiko daiktavardžio transpoziciją veiksmažodinėmis formomis. Taikytos transpozicijos palengvina teksto reikšmės supratimą, vertimas tampa natūralesnis, dinamiškesnis. Nagrinėti vertimo tekstai labiausiai skiriasi originalo sintaksinės struktūros perteikimo požiūriu. Antrajame vertime kalbos natūralumo siekis yra akivaizdesnis.Reikšminiai žodžiai: Deminutyvinių vedinių reikšmės perteikimas; Gramatinės transpozicijos; Poetinio teksto prasmės vertimas; Poetinio teksto reikšmės vertimas; Grammatical transpositions; Translation of poetic texts; Usage and translation of diminutives.

ENJuan Ramon Jimenez (1881–1958), a Spanish poet, became famous because of a work of lyric prose “Platero y yo” (1917) which is composed of short stories. In 1982, Birutė Ciplijauskaitė, a Spanishist and translator, translated a collection of short stories which was called “Sidabrinukas ir aš” (the 1st translation); in 1994, all very short stories of the collection were translated by Dalia Lenkauskienė who called the book “Plateras ir aš” (the 2nd translation). The article discusses 3 aspects of translations: translation of words meaning colours, use of diminutive derivatives, and grammatical transpositions. An analysis of both texts reveals that both translators understand stylistic features of the author. It is revealed by a variety of expressions and plenty of words describing colours. In the 1st translation, it was aimed not to miss the nuances of the original; however, sometimes it lacks natural language. In his work “Platero y yo”, Jimenez frequently uses diminutive derivatives in order to express emotionalism, tenderness, a special spiritual mood and to reveal strong feelings and a relationship with other people and nature. By choosing diminutive derivatives when they are absent in the text, the 1st translator better reflects semantic contents and the work's mood. Also, she remains closer to the original and tries to keep the structure of the work, word order and categories. The 2nd translator applies the transformation of nouns into verbal forms. Applied transpositions facilitate the understanding of the text, the translation becomes more natural and dynamic. Basically, the translations are different because of ways in which syntactic structures of the original are rendered. In the 2nd translation, there is an obvious intention to make the language natural.