Užnemunės evangelikų parapijų tinklas XIX a. : pagrindinės raidos tendencijos

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėUžnemunės evangelikų parapijų tinklas XIX a. : pagrindinės raidos tendencijos
Kita antraštė
  • The Network of Lutheran parishes in the 19th century Užnemunė (Prussian-occupied part of Lithuania): basic development tendencies
  • Network of Protestant parishes in the 19th century Užnemunė
AutoriaiPrašmantaitė, Aldona
ŠaltinisUžnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Skirmantė Smilingytė-Žeimienė Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. P. 98-107.
Reikšminiai žodžiai
LTLietuvos istorija; Lietuvos bažnyčios istorija; Parapijų steigimas; Protestantų bendruomenių santykiai; Prūsijos politika; Carinės administracijos politika
Santrauka / Anotacija

LTŽlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei XVIII a. pab. Užnemunės konfesinė kultūra radikaliai keitėsi. Į Prūsijai atitekusią teritoriją masiškai persikeliantys ūkininkai ir valdininkai, kaip taisyklė, buvo evangelikai. Iki šiol istoriografijoje nėra vieningos nuomonės, kam aptariamu laikotarpiu priklausė naujų parapijų steigimo iniciatyva (Prūsijos valdžiai ar vietos žemvaldžiams), tačiau vienareikšmiškai sutariama, jog XIX a. Užnemunės istorijoje pasižymi intensyvia evangelikų parapijų tinklo plėtra. Būdingas šio tinklo bruožas - akivaizdi evangelikų liuteronų bendruomenių, lyginant su evangelikais reformatais, persvara. Vyravo parapijos, įsteigtos privačių mecenatų bei įkurtos bendruomenės rūpesčiu. Parapijų kūrimo procesas vyko gana chaotiškai -- naujos parapijos įsteigimas neretai pažeisdavo jau veikiančios interesus. Parapijų tinklas iš esmės susiformavo XIX a. viduryje. XIX a. pab. Užnemunėje buvo 15 evangelikų liuteronų XIX a. pab. Užnemunėje buvo 15 evangelikų liuteronų bendruomenių, iš kurių 6 turėjo parapijų statusą (Garliavos, Marijampolės, Suvalkų, Šakių, Virbalio, Vižainio). Užnemunės evangelikai reformatai telkėsi apie vienintelę regione Seirijų parapiją [Iš leidinio]

ENAt the fall of the Polish-Lithuanian Commonwealth at the end of the 18th century, the confessional culture of Užnemunė (the Prussian-occupied part of Lithuania) changed radically. There was mass migration of farmers and professional people into the Prussian-occupied territory, and most of these were Lutherans. Historians have not reached a consensus as to why so many new parishes were established in the period under discussion (whether it was on the initiative of the Prussian government or local landlords), but it is universally agreed that there was indeed an intense burst of development of new Lutheran parishes in Užnemunė in the 19th century. A characteristic of this network was that it was clearly weighted in favour of Evangelical Lutheran congregations, compared to Evangelical Reformed congregations. Most parishes were founded by private benefactors or set up by the congregation itself. The process of establishing new parishes was rather chaotic — sometimes offending the interests of already established parishes. The main period of establishment of new parishes was the middle of the 19th century. By the end of the 19th century there were 15 Evangelical Lutheran congregations in Užnemunė, of which 6 had parish status (Garliava, Marijampolė, Suvalkai, Šakiai, Virbalis, Vižainis). The Evangelical Reformed congregations of Užnemunė were centred on Seirijai, the only parish in the region. [From the publication]

ISBN9986638623
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3097
Atnaujinta2020-08-18 09:07:20
Metrika Peržiūros: 2    Atsisiuntimai: 1