Vaikų "laisvojo" mokymo (si) idėjų genezė XX a. švietimo reformose

LTStraipsnyje nušviečiama vaikų „laisvojo“ mokymo(si) esmė, atskleidžiama istorinė XX a. Europos švietimo reformų ir jų idėjųgenezė, atliekama konstruktyvi jų analizė. „Laisvasis“ mokymas(is) - ugdymo kryptis, grindžiama nauja pedagogų antropocentrine, sociocentrine ir pedocentrine orientacija. Nagrinėjamos XX a. pradžios tos idėjos, kurios suformavo naująpožiūrįį vaiką, į jo mokymo(si) procesą, atitinkantįjo galimybes ir prigimtį. Interpretuojamos E.Key, C.Freinet, M.Montesori pedagoginės pažiūros, kurių pagrindu XX a. pradžioje Vidurio ir Centrinės Europos šalyse susiformavo „laisvojo“ mokymo(si) kryptis, būdingos vaikų mokymo(si) formos bei metodai. XX a. pabaigoje vėlgi „laisvojo“ mokymo(si) kryptis ir vaiko ugdymo repertuaras atgaivinamas ir kūrybiškai tęsiamas.

ENFree education can be described as a special pedagogical conception, which is based on the first half of 20th century's pedagogical classics and M. Montessori, C. Frenet, R. Stainer, and a position of existentionalistic philosophy representatives due to a child's full value of an existential life, cognitive freedom and selfexpression possibilities in school (institutionalized) education processes. Free education gives alternative towards a traditional education at schools, which is based on values of adults, when a child's independence and creativeness is compared to derivatives of adults' personalities; then child's uniqueness is being devaluated in a childhood. In addition, free education is like a refuse of a tolerated intellectual compulsion by adults, giving priorities for children's activeness, experimentations, attempts and at the same time strengthen their relationship with a real life and it's problems.