Crisis management in transitional democracies: the Baltic experience
LTSparčiai besikeičiančioje Europoje susirūpinimas saugumu atsidūrė viešosios darbotvarkės centre, o krizių valdymas tapo reikšmingu valstybės valdymo iššūkiu. Straipsnyje analizuojama krizių valdymo praktika naujosiose demokratijose, nagrinėjami politinių ir administracinių sprendimų priėmimo procesai vyriausybėms susidūrus su grėsmėmis, reikalaujančiomis skubaus ir ryžtingo valstybės atsako. Straipsnyje klausiama – kokia prasme ir kodėl naujosios demokratijos nėra apsaugotos nuo nelaimių, sukrėtimų ir kitų nenumatytų kritinių įvykių? Kaip šioms valstybėms sekasi įveikti iškylančias krizes? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma detaliai nagrinėjant 21 krizių valdymo atvejį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 1990 - 2000 metais. Straipsnyje aptariama, kaip šiuo laikotarpiu Baltijos valstybėms sekėsi susidoroti su rizikomis ir kritinėmis situacijomis įvairiose viešosios politikos srityse, įskaitant sveikatos apsaugą, viešąją tvarką, ūkio valdymą, užsienio politiką. Pirmoje straipsnio dalyje aiškinant, kaip destruktyvūs įvykiai ir socialinės įtampos virsta rimtais iššūkiais valstybinių institucijų funkcionavimui ir legitimumui, įvertinama krizių rizika trijose Baltijos valstybėse. Antroje straipsnio dalyje, analizuojant valstybinio krizių valdymo raidą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, aptariamos pagrindinės tendencijos, dėsningumai ir vyriausybėms šioje srityje kylantys sunkumai. Empirinė krizių valdymo analizė suteikia galimybę įvertinti naujųjų demokratijų pajėgumą įveikti autoritarinio režimo praeitį bei jaunų institucijų efektyvumą valstybėms gyvybiškai svarbiais momentais.
ENIn the rapidly changing Europe, security concerns are now focused on the public agenda, while crisis management has become a significant challenge of public governance. The article analyses practise of crises management in new democracies, examines processes of policy making in political and administrative fields as the governments face threats that require both rapid and determined public response. The article poses a question about the meaning and reason why the new democracies are not free from risk of accidents, shocks and other unexpected critical events. How do these states cope with the crises they face? In order to answer the same questions, the article provides detailed analysis of 21 crises management case in Estonia, Latvia and Lithuania in 1990 to 2000. The article discusses how successful were the Baltic States in coping with risks and critical situations in different fields of public policy, including health care, public policy, economic management and foreign policy. The first part of the article interprets the way destructive events and social tension turn into difficult challenges to the functioning and legitimacy of national authorities; it further assesses risk of crises in the three Baltic States. The second part of the article analyses development of national crises management in Lithuania, Latvia and Estonia and discusses key trends, laws and difficulties faced by the governments in this respect. Empiric analysis of crises management provides an opportunity to assess the ability of the young democracies to cope with the past of the authoritarian regime and efficiency of young authorities in the moments of vital importance to the States.
