From national victims to transnational bystanders? The changing commemoration of World War II in Central and Eastern Europe
LTŽlugus Sovietų Sąjungai ir komunistiniam blokui, kilo klausimas, kaip Vidurio ir Rytų Europos visuomenėms tvarkytis su slegiančia sovietine praeitimi. Vidurio ir Rytų Europos regione kelių dešimtmečių politika sieta su paminta demokratija, neteisybės viešpatavimu ir socialistinio valdymo jungu. Straipsnyje išdėstyti pastarojo meto viešojo ir istoriografinio diskurso apie Antrąjį pasaulinį karą pokyčiai, dėmesį sutelkiant į diskursus, vyraujančius Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Pirmiausia pateikiama trumpa pokariu dominavusių Antrojo pasaulinio karo interpretacijų apžvalga, po to aptariama 1989-1991 m. tautinių revoliucijų įtaka nagrinėjamiems diskursams. Straipsnyje plačiau analizuojama, kaip žydų holokaustas tapo pamatiniu Antrojo pasaulinio karoatminties elementu Vidurio ir Rytų Europoje. Tyrime iškeliama idėja, jog Vidurio ir Rytų Europoje susiformavo transnacionalinis Antrojo pasaulinio karo vaizdinys, kuris tapo iššūkiu ne tik nacionaliniams tapsmo aukomis (viktimizacijos) diskursams, bet šis vaizdinys taip pat reikšmingai skyrėsi nuo Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių Rytų Europoje suvokimo Vakarų valstybėse. Viena vertus, akivaizdu, kad šiame regione egzistuoja viešasis interesas, skatinantis sieti nacistinę ir stalinistinę patirtį ir praeitį bei lyginti šių nedemokratinių režimų padarinius jų gniaužtuose atsidūrusiose visuomenėse. Kita vertus, kolektyvinė atmintis tampa transnacionalinė ir globalizuota; tai liudija holokausto suvokimo pokyčiai Rytų ir Vidurio Europoje.
ENAs the Soviet Union and the Communist block collapsed, there emerged an issue how should societies in the Central and Eastern Europe cope with oppressing Soviet past. For several decades, politics in the Central and Eastern Europe was related to the undermined democracy, rule of injustice and burden of Socialist administration. The article presents recent changes in public and historiographical discourse on the World War II, focussing on discourses in Poland and the Baltic States. First, there is a brief overview of interpretations of the World War II, dominating after the War, followed by an impact of national revolutions of 1989 to 1991 to the discourses in question. The article dedicates more attention to the analysis how the Jewish holocaust became a framework element of the memory of the World War II in the Central and Eastern Europe. The study suggests that the Central and Eastern Europe has formed a transnational image of the World War II, which then became a challenge not only for the national discourses on victimisation; this image furthermore was materially different from the understanding of the World War II and its consequences for the Eastern Europe in the West. On the one hand, it is clear that this region demonstrates predominant public interest, encouraging connection of the Nazi and Stalinist experience and past, as well as to compare the consequences of the same non-democratic regimes to the societies under their rule. On the other hand, collective memory becomes transnational and global; this is evidenced by changes in understanding of holocaust in the Eastern and Central Europe.
