Технология диалога культур как средство формирования коммуникативной и рефлексивной компетенции школьника

LTDabarties mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas teksto suvokimui ir interpretavimui, susiejant šį procesą su modernių pedagoginių technologijų panaudojimu. Straipsnyje aptariama eilėraščio interpretacija, parodoma, kaip kultūrų dialogo technologija padeda asmenybės humanitariniam prusinimui, formuoja kultūrologinę kompetenciją, dalyvauja moksleivio tobulėjimo procese. Eksperimente dalyvavo 2 grupės respondentų. Eksperimentinė grupė — Klaipėdos „Santarvės“ vid. mokyklos dešimtokai. Jie jau dvejus metus buvo mokomi kultūrų dialogo technologijų ir jų literatūriniai gebėjimai gana aukšti. Kontrolinėje grupėje — Respublikinės rusų kalbos olimpiados moksleivių rašiniai. Visi 68 respondentai interpretavo Vs. Roždestvenskio eilėraštį „Raitelis“ ir „Švento Jurgio“ ikoną (Novgorodo mokykla, XV amž.). Moksleiviai turėjo parodyti savo komunikacinę kompetenciją — įsijungti į dialogą su kita kultūra — ir refleksiją — gebėjimą interpretacinėje veikoje suvokti ir parodyti savo vertybines nuostatas. Rašinių analizė (diagnostinis pjūvis ir kiti parametrai) suvesti į 4 lenteles, kurios parodo, kaip mokiniai įsisavina literatūrines žinias, kaip panaudojami istorijos ir meno faktai, kaip suprastas lyrinis eilėraščio „Aš“, kaip susieti subjektyvieji ir objektyvieji faktoriai rašinio tekste, pati rašinio kalba, estetiniai vertinimai ir kt. Rašinių lyginamoji analizė įtikino, kad komunikacinės ir refleksinės moksleivio kompetencijos lygmuo betarpiškai priklauso nuo to, kaip jis yra įvaldęs interpretavimo technologijas. Eksperimentinės klasės vaikai žymiai aktyviau įsijungė į kultūrų dialogą.

ENModern school focusses on understanding and interpretation of a text, where the process is connected to the use of modern teaching technologies. The article examines interpretation of a poem, demonstrating how technology of cultural dialogue humanitarian development of personality, shapes competency in the field of culture and is part of advancement of a pupil. The experiment involved 2 groups of respondents. The experimental group included 10 grade pupils at Klaipėda Santarvė secondary school. The pupils have had training on technologies of cultural dialogue for 2 years already and demonstrated rather advanced literary skills. The control group included essays by pupils at the national Olympiad of Russian. All 68 respondents interpreted a poem “Horseman” by Vs. Roždestvenski and icon of Saint George (Novgorod school, 15th century). The pupils had to demonstrate their communicative competency, by involving in a dialogue with another culture, as well as reflection, or the ability to understand and demonstrate their value judgments in interpreting activity. The analysis of essays (incl. diagnostic cross section and other parameters) was entered in 4 tables, demonstrating the way pupils grasp literary knowledge, the way they use facts of history and art, understand the lyric self in the poem, how they relate both subjective and objective factors in the essay, as well as language, aesthetic evaluation, etc. Comparative analysis of essays has demonstrated that level of communicative and reflected competency immediately depends on the ability to use interpreting technologies. Pupils at the experimental class were better involved in the cultural dialogue.