The Cult of St Bruno in Lithuania: liturgical and hagiographical aspects
LTŠv. Brunono Kverfurtiečio kultas Lietuvoje niekada nebuvo itin ryškus, ir nors iki pat XXI a. pradžios šv. Brunonui Lietuvoje nebuvo dedikuota jokia bažnyčia, koplyčia ar altorius, šis šventasis buvo minimas liturginiame kalendoriuje ir įvairiuose Šventųjų gyvenimų leidimuose. Liturginiame kalendoriuje iki pat XX a. vyravo XVI a. atsiradęs klaidingas šventojo asmens skaidymas į Rusios apaštalą šv. Bonifacą ir Prūsijos misionierių šv. Brunoną. Būtent šv. Bonifacas 1673 m. buvo paskelbtas šventuoju Lenkijos ir Lietuvos globėju. Ši diena Lietuvos vyskupijų kalendoriuose buvo minima birželio 19 d. semiduplex šventės rangu. Šita tradicija išliko ir po Respublikos žlugimo, XIX a. įsteigtose vyskupijose. Ypatingą reikšmę šv. Bonifaco minėjimas (birželio 18 d., vėliau - 19 d.) turėjo Mogiliavo arkivyskupijoje, kur šis šventasis buvo gerbiamas aukštesniu - duplex ir net duplex majus - šventės rangu kaip Rusijos arba Mogiliavo arkivyskupijos globėjas. 1925-1926 m. susikūrus Vilniaus ir Lietuvos bažnytinėms provincijoms ir peržiūrėjus LDK laikų liturginio kalendoriaus tradiciją, menkai žinomam šv. Bonifacui vyskupijų rubricelėse vietos nebeliko. Vilniaus arkivyskupijos liturginį kalendorių šv. Bonifacas (Brunonas) sugrąžintas tik XX a. 9 dešimtmečio pradžioje, patvirtinus privalomą minėjimą (memoria) liepos 12 d. (1987 m. jis perkeltas į liepos 13 d.). Pastaraisiais metais (2008-2009) šv. Brunono privalomas minėjimas Lietuvoje yra kovo 9 d. - kaip ir Visuotinės Bažnyčios kalendoriuje. Lietuvos vienuolijų liturginiame kalendoriuje šv. Brunono (Bonifaco) gerbimu XVII-XIX a. išsiskyrė benediktinų ir kamaldulių ordinai.Benediktinai Lietuvoje paprastai minėjo arba šv. Bonifaco duplex rango šventę birželio 19 d., arba šv. Brunono atminimą spalio 15 d. Be to, XVIII a. ryškėja ir benediktinų praktika šv. Bonifacą minėti ne birželio 19 d., o birželio 20 d. Galbūt šis paprotys buvo perimtas iš kamaldulių, savo ordino šventąjį minėjusių duplex II classis švente būtent birželio 20 d.? Šv. Bonifaco (Brunono) gyvenimą pirmasis Lietuvoje 1579 m. Šventųjų gyvenimuose lenkų kalba aprašė Petras Skarga. Jis rėmėsi šv. Petro Damianio pasakojimu. Šiuo liudijimu rėmėsi ir gerokai platesnio, pramanytomis detalėmis bei prakalbomis praturtinto „gyvenimo“ autorius - benediktinas Karolis Andrzejowskis, kuris 1768 m. Vilniuje išleido Benediktinų kalendorių. Pirmasis šv. Bonifaco „gyvenimas“ lietuvių kalba buvo paskelbtas tik 1927 m., tačiau itin reikšminga buvo kun. Kazimiero A. Matulaičio parengta šv. Brunono biograma 1949 m. Čikagoje išleistuose Šventųjų gyvenimuose. Autorius čia šv. Bonifacą susiejo su šv. Brunonu, lokalizavo jo misiją nebe Rusioje, o Prūsijoje (Prūsijos Rusnėje), o pristatydamas šventojo gyvenimą šalia šv. Petro Damianio, plačiai rėmėsi ir Vipcrto liudijimu, bet svarbiausia - turbūt pirmasis akcentavo šv. Brunono misijos aktualumą Lietuvai.
ENThe veneration of St Bruno of Querfurt has never been particularly prominent in Lithuania. Until the very beginning of the twenty-first century Lithuania had no church, chapel or altar dedicated to the saint. Neither were the images of this martyr saint known except those in the seventeenth-century cycle of fresco scenes in the Camaldolese monastery in Pažaislis. Nevertheless, St Bruno, generally known as St Boniface, the apostle of Rus', has been mentioned in the liturgical calendars of Lithuanian dioceses and religious orders and also in various Polish and Lithuanian lives of saints since the late seventeenth century. The present paper deals with the liturgical and hagiographical aspects of the saints veneration.
