Lithuanian export competitiveness before economic recession

• Academic publishing platforms leidinių archyvas: straipsnio tekstas

LTStraipsnio tikslas yra išanalizuoti Lietuvos prekių eksporto vystymą ir jį lemiančius veiksnius ir to pasėkoje padaryti išvadas apie Lietuvos gamybos sektoriaus konkurencingumą. Eksporto pokyčiai turėtų atitikti užsienio paklausos augimą, bet Lietuvos atveju šie du kintamieji buvo tik dalinai susiję. Tai galima paaiškinti skirtingomis tendencijomis produktų rinkose, nes Lietuvos eksportas yra gana specializuotas. Kainų konkurencingumo analizė parodė, kad kainą lemiantys veiksniai negali lemti Lietuvos eksporto konkurencingumo. Bet šie rezultatai atitinka kitus tyrimus, kurie rodo, kad Centrinės ir Rytų Europos (CEE–8) šalių eksporto rinkos dalis augo, nepaisant jų kainos konkurencingumo nuostolių, dėl gerėjančios jų produkcijos kokybės. Nuolatinės rinkos dalies analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos eksporto orientacija į rinką labiausiai prisidėjo prie jos konkurencingumo. Tuo pačiu produkto orientacija buvo daugiausia nepalanki: Lietuvos eksportuotojai veikė blogiau, nei jų konkurentai daugumoje produktų rinkų. Lietuvos eksportas buvo prastai orientuotas į greičiausiai augančių produktų rinkas. Lietuvos eksporto konkurencingumo prieš ekonomikos nuosmukį įvertinimas atskleidė gamybos sektorius, kurie turi konkurencinį pranašumą ir galėtų inicijuoti ekonomikos pakilimą. Lietuvoje 2010 m. eksportas augo apie 30 proc. Taip yra daugiausia dėl maisto ir jo produktų, medžio ir baldų, trąšų ir plastiko eksporto atsigavimo. Būtent šių sektorių konkurencingumas prieš ekonomikos nuosmukį buvo aukščiausias.Reikšminiai žodžiai: Eksportas; Konkurencingumas; Prekybos analizė; Struktūrinis efektas; Struktūros efektas; Tiesioginės užsienio investicijos; Competitiveness; Export; Foreign direct investment; Structure effect; Trade analysis.

ENThe research paper discusses the concept of competitiveness of economy and analyzes export as an indicator of it. The analysis is started by the historical review of export development. Statistical data show that three Baltic countries have been following different path of export growth since Russian crisis. Different export market orientation and manufacturing sector’s longer reorientation process provide an explanation. Furthermore, the historical analysis shows that export growth relation with foreign demand growth and GDP growth is not as strong as it might be expected. In order to estimate possible long-run GDP growth prospects, the structural analysis of trade is performed. The conclusions of the latter revealed high dependence of trade on conjuncture in foreign markets and supported the need of further price and non-price competitiveness analysis. Surprisingly, the results of the former indicate that price indicators do little to explain export development. Conversely, the results of the latter, based on CMSA methodology, show that market orientation of Lithuanian exports adds the most to its competitiveness; meanwhile the product orientation is generally unfavorable. Finally, the relation between FDI structure by countries and trade flows of processed industrial supplies is analyzed. Although data analysis does not reject the existence of such hypothesis, a more detail analysis should be conducted in the future. [text from author]