LTIšsamios šeimos formavimosi prielaidos Rytų Europos valstybėse vis dar reikalauja didelio tyrėjų dėmesio. Straipsnyje yra analizuojami namų ūkių ir šeimos modeliai istorinės Lenkijos teritorijose ir vietovėse, glaudžiai susijusiose su Lenkų gyvenamąja vieta, tiriant XVIII amžiaus duomenis. Analizei pasitelkiama viena didžiausių duomenų bazių Europoje, atspindinti ikiindustrinės kaimiškosios vietovės padėtį. Tyrimo metu buvo išskirtos trys grupės šeimos ryšių pavyzdžių, paplitusios istorinėse lenkų gyvenamosiose vietose. Skirtingi šeimos gyvenimo modeliai remiasi specifiniais namų ūkio sandaros, jų formavimo taisyklių bei santuokos modelių bruožais. Toks skirtingų modelių tyrimas padėjo išskirti ir įvertinti svarbiausius faktorius, lemiančius šeimos sistemų formavimą. Tyrimo duomenys padėjo atskleisti, jog priešingai nei buvo manyta iki tol, baudžiaviniai santykiai turėjo nevienodą įtaką įvairių vietovių skirtingiems šeimos ir namų ūkių modeliams. Nepaisant pakankamai homogeniškų baudžiavos santykių pavyzdžių, šeimos modeliai Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir kitose teritorijose nebuvo formuojami vienodu pavyzdžiu. Lenkijos ir dalies Lietuvos teritorijoje egzistavusius šeimos modelius lėmė ne tik ekonominės prielaidos. Teritoriniai skirtumai pasirodė esantys daug didesni nei manyta, pasižymintys savitumu, nebūtinai priklausantys nuo kitose Imperinės Rusijos teritorijose besiformuojančių šeimos sandaros pavyzdžių.
ENThe article discusses family patterns in the vast territories of historical Poland and Lithuania at the end of the eighteenth century. It explores one of the largest collections of historical household data in Europe on pre-industrial rural settings, and applies a variety of methodologies to reveal various aspects of family systems, as well as their spatial distribution. Three regional family patterns have been distinguished in the historical Polish territories, differing both in terms of household structure and household formation rules and in terms of their marriage patterns. Analysis of the dataset on these spatially, culturally and socioeconomically diverse regions has also facilitated the preliminary identification of the factors shaping these family systems. Contrary to conventional wisdom, the data presented here suggest that the impact of second serfdom on family structure was by no means uniform, and that factors other than purely economic ones may actually have accounted for the diversity of family systems prevailing in historical Poland and Lithuania.