Breaking bread in a hungry world: Eucharistic imagination at a time of crisis

LTEkonominė krizė, kuri šiandien yra politikų, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio centre, taip pat reikalauja, kad Bažnyčia įsikištų ir sudarytų prielaidas apmąstyti nepatenkintus žmonių poreikius, socialinę-ekonominę situaciją teologijos požiūriu. Straipsnyje ieškoma būdų, kaip Šventosios Komunijos sakramentas galėtų suformuoti parapiją taip, kad tikintieji galėtų įgyvendinti Evangeliją ir liudyti ištikimybę Kristui savo darbais. Kad būtų galima tokį santykį tarp sakramento ir bažnyčios socialinės etikos padaryti aiškų, šis tyrimas remiasi Roy A. Rappaport‘o idėjomis. Net jeigu pats Sakramentas niekaip nėra susijęs su ekonominiu ar socialiniu teisingumu, įvykiai, kurie yra sužadinami atmintyje ir sudabartinami, kai krikščionys laužo duoną ir dalijasi taure, turi ekonominę ir etinę prasmę. Šventoji Komunija pirmiausia ir labiausiai rodo į Jėzaus Kristaus asmenį ir Jo įvykdytą pasaulio atpirkimą. Prisimindama Jėzaus tarnystę žemėje, bažnyčia taip pat prisimena daugkartinius atvejus, kai Jis buvo vaišingas. Atsimindama gyvojo Jėzaus buvimą su ja, bendruomenė prisiima misiją būti Jėzaus kūnu šiandieniniame pasaulyje ir pratęsti Jo darbą suteikdama pastogę keliaujantiems ir pamaitindama alkaną. Atsimindama dangiškąją puotą, bažnyčia žiūrį į galutinį dieviškojo teisingumo išsipildymą. Keliant svarbius ekonominius ir teologinius klausimus, straipsnyje dėmesys telkimas į būtiniausią žmogaus poreikį – maistą, ir į krikščionišką praktiką, kuri atsiliepia į tą poreikį, – vaišingumą. Šie klausimai yra aptariami istorinio ir teologinio Lietuvos konteksto fone.

ENEconomic crisis which currently is in the centre of attention of politicians, the media and society also requires that the Church would interfere and would make assumptions in order to reflect on the needs and social–economic situation of discontent people from theological point of view. In this article, it is aimed to find ways in which the sacrament of Holy Communion could form the parish in the way that the congregation could implement the text and testify their loyalty to Christ by their works. In order to make clear such relation between the sacrament and social ethics of the Church, the research is based on Roy A. Rappaport's ideas. Although the very sacrament is not related to economic or social justice, events that are aroused in memory and made topical when Christians break bread and share the glass have economic and ethic sense. The Holy Communion is firstly and the most directed to the personality of Jesus Christ and his redemption of the world. Remembering Jesus' ministry on Earth, the Church also remembers repeated cases when He was hospitable. Remembering the existence of living Jesus, the community undertakes a mission to be the body of Jesus in nowadays world and continue his work by providing shelter for travellers and food for the hungry. Remembering a heavenly feast, the Church takes a look at the ultimate verification of the divine justice. The article raises the most important economic and theological issues and pays attention to the most necessary need of a human which is food and to a Christian practice which reflects the need and is called hospitality. The issues are discussed in the Lithuanian context of history and theology.