Pamięć konfesyjna wśród "ruskich" przedstawicieli elity politycznej Wielkiego Księstwa Litewskiego w drugiej połowie XVI i w XVII wieku na przykładzie wybranych rodów

LTAtmintis yra tiltas tarp Dievo ir jo kūrinio, pagrindas, ant kurio kyla visuomenė, rezervuaras, kuriame yra saugomi pavyzdžiai, modeliai ir programos gyvenimui“ (R. Fossier, 2010). Turint omenyje pastarojoje citatoje aprašytą atminties vaidmenį, kurį ji atlieka kiekvieno žmogaus, šeimos, socialinių, religinių ar etninių grupių ir kt. gyvenime, straipsnyje autorius dėmesį sutelkia į religijos arba konfesijos, praktikuotos iki konversijos, atmintį. Marzena Liedke demonstruoja, kada ir kokia forma atmintis gali save manifestuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio elito atstovų rusėnų atveju XVI–XVII a. Minima problema yra labai intriguojanti, kadangi didžioji magnatų ir kitų kilmingųjų dalis konfesiniu požiūriu analizuojamu laikotarpiu buvo labai mobilūs ir tai pasakytina ne tik apie rusėnų kilmės kilminguosius. Šiame straipsnyje minimas klausimas buvo tiriamas netikros religijos, buvusios prieš konversiją, kontekste, o taip pat ir asmens protėvių išpažintos religijos kontekste, jei kilmingasis nuo gimimo nepriklausė savo šeimos Bažnyčiai. Labai reikšminga buvo individo veikla ir pažiūros, religiniai įsitikinimai prieš ir po konversijos, susiję su bažnyčiomis ir kitas religijas išpažįstančių šeimos narių laidojimo vietomis, o taip pat su dalyvavimu politinėse kampanijose buvusių bendratikių pusėje arba prieš juos ir t. t. Specifinis nusistatymas buvo nulemtas konversijos priežasčių: ideologinių arba konformistinių.

EN"Memoria is the bridge between God and his creature, the foundation on which society rises, the reservoir in which examples, models, and programs for life are kept." According to the role, as indicated in the quotation, played by memory in the life of an individual, a family, social, religious or ethnic group etc., in the development and handing down of tradition, the article focuses on one of its areas, i.e. the memory of religion or confession practiced prior to conversion. The author presents whether and in which form the memory could manifest itself in the case of Ruthenian representatives of the political elite of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th-17th c. The problem is specially intriguing for the reason of great confessional mobility of the significant part of the magnates and nobles, and not only the Ruthenian ones, in the analysed period. The issue has been explored in the context of confession professed immediately before the conversion, or alternatively, the so-called "religion", or "born-into faith", in the case of repeated changes of confession, and also in the context of the ancestors' faith, if the individual in question from his birth did not belong to the Church of his family. Very meaningful were the individual's activity and attitudes, for instance towards religious foundations and their scope, towards churches and burial places of the family members that professed other denominations, towards participation in political actions on the side of former fellow believers or against them, etc. Specific attitudes could have resulted from the causes of the conversion.