Vilniaus vyskupijos hierarchai 1863 metais: sukilimą smerkiantis aplinkraštis
LTVilniaus vyskupijos Romos katalikų konsistorijos parengtas ir 1863 m. rugsėjo 17 d. išleistas sukilimą smerkiantis aplinkraštis mokslininkams yra žinomas. Sukilimo istoriografija ir amžininkų tekstai rodo, kad Vilniaus hierarchų prorusišką laikyseną liudijantis aplinkraštis nėra vienintelis tokio pobūdžio dokumentas. Istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad būtent Muravjovas inspiravo prorusiškų dvasininkijos aplinkraščių parengimą. Šioje publikacijoje siekiama rekonstruoti sukilimą smerkiančio Vilniaus vyskupijos hierarchų aplinkraščio parengimo mechanizmą, atskleisti rengimo procesą, nustatant jo iniciatorius ir vykdytojus. Katalikų hierarchų sukilimą smerkiančius laiškus ar aplinkraščius tikslinga vertinti kaip Rusijos imperijos pasaulietinės valdžios vykdytos politikos katalikų Bažnyčios atžvilgiu apraišką. Tai buvo vienas iš mėginimų panaudoti katalikų Bažnyčią kaip imperinės politikos įnagį. Kita vertus, tokiais laiškais siekta pakirsti katalikų Bažnyčios autoritetą to meto visuomenėje. Atlikta analizė atskleidžia, kad Muravjovo planuose išleidžiant sukilimą smerkiantį laišką prioritetas buvo skirtas Vilniaus vyskupijos hierarchams. Tai, kad vyskupas Valančius išleido sukilimą smerkiantį ganytojišką laišką pirmasis, lėmė Muravjovo reikalavimo prorusišką kreipimąsi į savo ganomuosius išleisti neskubėjusio vyskupo Krasinskio laikysena. Sukilimą smerkiančio aplinkraščio atsiradimo istorija akivaizdžiai rodo, kokia gili buvo pasaulietinės valdžios intervencija į Bažnyčios gyvenimą.
ENA circular note condemning the rebellion, prepared by the consistory of Roman Catholics of Vilnius bishopric and published on 17 September 1863 is known to scientists. The historiography of the rebellion and texts of contemporaries reveal that the circular note proving a pro-Russian attitude of Vilnius hierarchs is not the only document of this nature. An opinion dominant in historiography is that Muravjov was the one who inspired the preparation of pro-Russian circular notes of the clergy. An aim of the publication is to make a reconstruction of the rebellion which condemned the circular note's preparation mechanism of the hierarchs of Vilnius bishopric and to reveal the preparation process by indicating its initiators and executors. It is advisable to assess the letters and circular notes of Catholic hierarchs condemning the rebellion as an expression of the secular government of the Russian Empire imposed to the Catholic Church. That was one more intention to use the Catholic Church as a tool of the imperial policy. On the other hand, an aim of such letters was to appoint an authority of the Catholic Church in the society. An analysis reveals that in Muravjov's plan, a priority was given to the hierarchs of Vilnius bishopric when publishing the letter condemning the rebellion. The fact that bishop Valančius was the first who published a pastoral letter condemning the rebellion was conditioned by an attitude of bishop Krasinski who took his time to publish a pro-Russian Muravjov's appeal to the pasturable. The history of appearance of the circular note condemning the rebellion proves that the intervention of the secular government to the Church life was very deep.
