Du nauji prūsų kalbos žodžiai Hieronymo Megiserio žodyne "Thesaurus Polyglottus" (1603)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Du nauji prūsų kalbos žodžiai Hieronymo Megiserio žodyne "Thesaurus Polyglottus" (1603)
Alternative Title:
Zwei neue altpreussische Wörter im "Thesaurus Polyglottus" (1603) von Hieronymus Megiser
In the Book:
Notes:
Versta iš: Colloquium Pruthenicum Secundum. - Kraków : Universitas, 1998, p. 53-60.
Keywords:
LT
Baltų kalbos / Baltic languages; Kalbų kontaktai / Language contacts; Prūsų kalba / Prussian language; Rašyba. Skyryba. Ortografija / Spelling. Punctation. Orthography; Skoliniai / Loan words; Žodžių kilmė. Etimologija / Word origin. Etymology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami vokiečių humanisto Hieronymo Megiserio (1553/54 – 1619) žodyne „Theʃaurus Polyglottus: vel, Dictionarium Multilingue...“ (1603) pateikiami du prūsų kalbos žodžiai, kuriais vadinami kiaunė ir ešerys, t. y. gayno ir berʃchge. Žodynas yra dviejų tomų, 1580 puslapių. Jame po kiekvieno lotyniško žodžio duoti vertimai į daugelį skirtingų kalbų. Ešerio pavadinimas lotyniškas ichtionimas perca marina išversta į keturias kalbas. Straipsnyje mėginama patikslinti naujai rastos prūsiškos glosos skolinimosi arealą ir laiką, vaizduojamas arealinis ešerio pavadinimo pasiskirstymas baltų kalbose. Kiaunės pavadinimas išverstas į 17 kalbų. Šiuo atveju Megiserio šaltinis buvo Erasmo Stellos darbas „De Borussia antiquitatibus“. Formą Megiseris klaidingai interpretavo kaip daugiskaitą, žodžio galo <-s> palaikė daugiskaitos galūne ir iš padarė vienaskaitą *kiaunė. Tikroji vienaskaitos forma būtų (su *-ā). Iš formalios žodžio gaynos sandaros dėmesio verta galūnė. Sugretinus naujai rastą formą gaynos su tokiomis prūsiškomis formomis, kaip lauxnos, brunyos, dragios ir t. t., matyti, kad tai yra moteriškosios giminės ā kamieno daiktavardžio daugiskaitos vardininkas. Apibendrinant teigiama, kad berʃchge atveju galima kalbėti apie naują, t. y. naujai rastą, išnykusios prūsų kalbos leksikos vienetą. Tačiau gayno nėra naujai rastas žodis. Poros : santykį dar reikia ištirti ne tiek kalbiniu, kiek grynai filologiniu atžvilgiu. Šių formų užrašymo neatitikimai leidžia vėl kelti klausimą dėl prūsų kalbos duomenų perteikimo kokybės.Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Kalbiniai kontaktai; Megisterio žodynas "Thesaurus Polyglottus"; Prūsų kalba; Rašybos klaida; Skolinys; Žodžių kilmė; Etymology; Language contacts; Loan word; Megister's dictionary "Thesaurus polyglottus"; Old Prussian language; Spelling mistake; The Prussian language; Word origin.

ENThe article discusses two Prussian words for ‘marten’ and ‘bass’ (gayno and berʃchge). These words are presented in the dictionary “Theʃaurus Polyglottus: vel, Dictionarium Multilingue...” (1603) by German humanist Hieronimus Megiser. The dictionary contains 1,580 pages. Each Latin word in the dictionary is presented with translations thereof into various languages. The Latin word for ‘bass’ – ichtionimas perca marina, is translated into four languages. The article seeks to revise the range and time of the newly discovered Prussian lemma. The word for ‘marten’ is translated into 17 languages. In this case, Erasmo Stellos work “De Borussia antiquitatibus” was used as a source for Megiser. Megiser was wrong by interpreting the form as a plural form. He thought the ending <-s> indicated the plural form thus forming the singular (marten) from . The proper singular form would be (with *-ā). The ending is the most important element in the structure of the word gaynos. Having compared the newly discovered form gaynos with such Prussian forms as lauxnos, brunyos, dragios, it can be seen that this is the plural form of the nominative case of the ā-stem fem. noun. When summarising, the author claims that with regard to berʃchge, discussions can be led on the discovery of a new lexical unit of the extinct Prussian language. However, gayno is not a newly discovered word. The interactions of the words and should be further analysed in terms of linguistic and purely philological aspect. Inconsistencies in the forms newly encourage the question of the quality of the data available on the Prussian language.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/30367
Updated:
2023-02-03 10:16:35
Metrics:
Views: 17
Export: