Leksiniai slavizmai ir germanizmai lietuviškame Lysiaus 1719 m. katekizme

LTHeinricho Lysiaus katekizmo vertimo (rankraštis parengtas 1719 metais Tilžėje, Gabrieliaus Engelio suredaguotas ir išspausdintas 1722 metais) leksika dar nebuvo specialiai tirta. Šiame straipsnyje analizuojami jame esantys leksiniai skoliniai. Daugumą skolinių sudaro slavizmai, o vokiškos kilmės žodžių yra daug mažiau. Nagrinėjama slavų ir vokiečių kalbų kilmės leksika. Atsižvelgiama į morfologiją, adaptavimą, o jei reikia – ir į atskirų skolinių semantiką. Kaip ir visuose kituose lietuviškai parašytuose ar į lietuvių kalbą išverstuose senuosiuose religiniuose tekstuose, Lysiaus katekizme yra daug skolinių iš slavų kalbų: iš viso 157 leksemos, iš jų 117 pirminių formų, 36 vediniai ir 4 hibridai. Skolinių iš baltarusių kalbos yra beveik tiek pat, kaip ir iš lenkų kalbos (iš baltarusių – 32 %, iš lenkų –31 % visų slaviškų skolinių). Greta jų yra nemažai žodžių, kurie vienodai pagrįstai gali būti kildinami tiek iš vienos, tiek ir iš kitos kalbos (33 %), yra šiek tiek skolinių iš senosios rusų kalbos (4 %). Leksinių skolinių iš vokiečių kalbos yra nedaug. Tokia daugybė slavizmų 1719 metų tekste dar kartą patvirtina lemiamą kai kurių slavų kalbų vaidmenį besiformuojančiai krikščioniškajai lietuvių terminijai. Katekizmas buvo išverstas XVIII amžiaus pradžioje, tuoj po Prūsų Lietuvos protestantų pastorių diskusijų, ar su liaudimi reikia kalbėti lietuviškai. Knygos kalbai įtakos taip pat turėjo Prūsų Lietuvos kunigų, recenzavusių rankraštį, siekis priešinantis Lysiaus vokietinimo politikai pašalinti kuo daugiau būtent germanizmų.Reikšminiai žodžiai: Fonetinė adaptacija; Germanizmai; Germanizmai; Katekizmas; Leksika; Rankraštis; Rytų Prūsija [East Prussia]; Senieji raštai; Skoliniai; Slavizmai; Slavizmas; Vertimas; Catechism; East Prussia; Germanism; Germanisms; Lexis; Loanwords; Manuscript; Old writings; Phonetic adaptation; Slavism; Slavisms; Translation.

ENThe lexis of the translation of Heinrich Lysius catechism (the handwriting was prepared in Tilžė in 1719, edited and published by Gabrielius Engelis in 1722) has never been analysed on purpose. The article analyses lexical borrowings. The majority of borrowings are Slavisms, there are not many words of German origin. The lexis of Slavonic and German origins is analysed. The morphology adaptation and, if needed, semantics of individual borrowings is taken into account. Lysius' catechism, as all other old religious texts translated or written in the Lithuanian language, contains many borrowings from Slavonic languages: all in all, there are 157 lexemes: 117 initial forms, 36 derivatives, and 4 hybrids. There is almost the same number of borrowings from the Belorussian language as from the Polish language (32% and 31 % of all Slavonic borrowings respectively). Also, there are quite many words which may be originated from both languages (33 %) and there are some borrowings from the old Russian language (4 %). There are not many lexical borrowings from German. The great number of Slavisms in the texts of 1719 proves a crucial influence of some Slavonic languages to the Christian Lithuanian terminology that was under the formation process. The catechism was translated at the beginning of the 18th c. just after the discussion between Lithuanian vicars of Prussia about whether it is necessary to communicate with ordinary people in Lithuanian. Moreover, the lexis of the book was influenced by an objective of Lithuanian priests in Prussia, who reviewed the handwriting, to resist Lysius' Germanisation policy and to eliminate as many Germanisms as possible.