LTPublikacija skirta Pažaislio vienuolyno architektūros ansamblio tvarkytos darbų aptarimui. Straipsnyje aptariamos griūnančios vienuolyno tvoros ir Pažaislio statinių mūro drėgmės problemos. Objekto tvarkybos darbų dokumentavimas pateikia drėgmės kaltę įrodančius faktus. Gvildenant drėgmės grėsmes vienuolyno pastatų sienų mūrui, aišku, kad be naujausių šiuolaikinio mokslo pasiekimų analizės neįmanoma apsieiti. Tad straipsnyje bandoma išryškinti optimalesnius sprendinius, galinčius padėti išsaugoti Pažaislio paminklą ateities kartoms. Apibendrinant išdėstytą medžiagą pabrėžiama, kad unikalaus Pažaislio kamaldulių vienuolyno sienų mūrui ypatingą grėsmę kelia kapiliarinė drėgmė. Vienuolyno mūro drėgmės problemos didžia dalimi glūdi sovietmečio valdininkijos nutarimuose, pavyzdžiui, įsakyme modernizuoti autentišką vienuolyno drenažo sistemą. Itin komplikuotų paminklo drėgmės problemų nūdien negalima išspręsti be išankstinių hidrogeologinių tyrimų, be akademinės bendruomenės, įvairių mokslo sričių specialistų bendrų pastangų. Ieškant efektyvesnių būdų apsaugoti nuo drėgmės Pažaislio paminklą, t. y. svarstant galimybę išsaugoti objektą ateities kartoms, papildomai privalu analizuoti ir šiuolaikinių mūro sausinimo metodų galimybes. Derėtų prisiminti ir XX a. devintojo dešimtmečio Vilniaus arkikatedros pietinės kriptos gotikinės freskos tvarkytos darbus, kur kapiliarinės drėgmės stabdymui buvo sėkmingai taikytas mūro įpjovimo metodas.
ENIn Soviet times, the Architectural Complex of Pazaislis Monastery was announced as a cultural monument with architectural, artistic, historical, memorial, religious and landscape values. Seeking to investigate the main issue of walls’ humidity (and mural paintings’ destruction, etc.) of the monastery, the author draws attention to the significance of the study Humidity in Monuments (written by Giovanni Massari). The humidity of the monastery walls threatens the survival of the architectural complex. Therefore, implications and technical peculiarities for the preservation of the monument should be considered. In restoration studies, a considerable research has been carried out on the Lithuanian frescoes painted in al frescoe, al secco, oil, distemper and other techniques. Thus, the present study also looks at the state of the mentioned heritage. Moreover, as an example, the author discusses the Masaccio painting’s restoration (St. Maria Novella church in Florence).