Žymiojo italų neolingvisto baltiškoji trajektorija

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŽymiojo italų neolingvisto baltiškoji trajektorija
Kita antraštė
  • The Baltic Trajectory of the Famous Italian Neolinguist
  • Traiettoria baltica di un famoso neolinguista italiano
AutoriaiStundžia, Bonifacas
ŠaltinisBaltistikos raštai / Giacomo Devoto Vilnius: Tyto alba, 2004. P. 30-34.
Reikšminiai žodžiai
LTBaltų kalbos; Italų kalbotyra
ENBaltic languages; Linguitics in Italy; G.Devoto
Santrauka / Anotacija

LTDarbe aptariamos Giacomo Devoto (1897–1974), italų neolingvistikos mokyklos atstovo, kalbinės pažiūros ir jų atspindžiai baltistinėse publikacijose. Neolingvistams būdinga sutelkti dėmesį į ekstralingvistines kalbinių pakitimų priežastis, pagrindinę reikšmę skiriant tautų ir genčių maišymuisi. Todėl, rašydamas apie baltų kalbas, filologiją, baltų ir slavų santykius ar atskirų baltų kalbų žodžių (pvz.: uošvis, tauta, liaudis) kilmę, G. Devoto yra atidus etniniams, socialiniams, kultūriniams, geografiniams ir istoriniams problemų aspektams. Neolingvistų principus G. Devoto mėgino derinti su F. de Saussure’o struktūralizmo tezėmis, kalbą apibūdinančiomis kaip tarpusavyje susijusių ženklų sistemą. Taigi publikacijose mokslininkas yra dėmesingas ir atskiros kalbos faktų vidinei sisteminei analizei. Būdamas pasaulinio lygio filologas, senovės tyrėjas, sovietų okupacijos metais G. Devoto garsino italams ir kitiems europiečiams ne tik baltų kalbas, bet ir literatūrą bei kultūrą. [Iš leidinio]

ENThe work deals with the linguistic views of Giacomo Devoto (1897–1974), the representative of Italian school of Neolinguistics, and their reflections in Baltistic publications. Neolinguists are characterised by the focus on extralinguistic reasons of linguistic changes, attributing the main role to the stir of nations and languages. Therefore, when writing about the Baltic languages, Baltic philology, the relationship of the Balts and the Slavs or the origin of individual Baltic words (e.g..: uošvis, tauta, liaudis), G. Devoto focuses on the ethnic, social, cultural, geographical and historic aspects of the problems. G. Devoto attempted to combine neolinguistic principles with the thesis of structuralism by F. de Saussure, which define language as a system of interrelated signs. Therefore, the scientist focuses on the internal systemic analysis of the facts of a separate language. As a widely acknowledged philologist and researcher of the antiquity, G. Devoto introduced the Italian and other Europeans to the Baltic languages as well as literature and culture during the years of Soviet occupation.

Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3035
Atnaujinta2016-07-06 13:29:10
Metrika Peržiūros: 3